Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kurti japoniškus sodus mokėsi Tekančios saulės šalyje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2009-04-24

Klaipėdietis Rokas Vaičius, savarankiškai išmokęs japonų kalbą, dvejus metus Tekančios saulės šalyje studijavo japoniško sodo kūrimo meną. Klaipėdoje dar prieš dešimtmetį subūręs bonsų – vazoninių nykštukinių medelių – mėgėjų klubą, dabar 32-jų R.Vaičius ėmėsi privataus verslo – kurti japoniškus sodus ir Lietuvoje.

„Kurti japonišką sodą yra menas, bet jo kūrėju gali būti kiekvienas žmogus“, - tvirtino Japonijoje šio meno dvejus metus mokęsis Rokas Vaičius. Jo – vertėjo ir specialisto – žinios praverčia ir kuriant japonišką parką Mažučių kaime, už Darbėnų.

Nuo kambario augalų – ligi bonsų

Roko pomėgis augalams išugdytas nuo vaikystės: jis domėjosi kambariniais augalais, begalę jų augindavo savo namuose. Būdamas 14-os, susidomėjo bonsų kūrimo menu („bonsai“ japoniškai reiškia: bon – padėklas, sai – augalas), vyko gilinti žinių į kursus Jaunųjų gamtininkų stotyje Vilniuje. Mokėsi sodininkystės ir daržininkystės Kretingos žemės ūkio, vėliau - Klaipėdos technikumuose. Tada ir susiėjo jo bei bonsų pradininko Lietuvoje Dariaus Armono keliai.

„Puoselėjau svajonę išvykti mokytis bonsų meno į jų tėvynę - Japoniją. Viename žurnale susiradau pasaulio bonsų asociacijos prezidento Hiroshi Tsunodos telefoną ir parašiau jam. Su prezidentu laiškais susirašinėjome penkerius metus. Atsiradus internetui mudviejų ryšys tapo dinamiškesnis“, - savo veiklos pradžią prisiminė R.Vaičius.

Prieš dešimtmetį, keliaudamas po Europą, H.Tsunoda užsuko ir į Lietuvą. „Aprodžiau jam mūsų šalį. Šis liko sužavėtas mūsų gamta ir nustebintas, kad Lietuva – civilizuota: joje yra ir puiki autostrada, galioja atsiskaitymo kortelės“, - juokėsi pašnekovas.

Pabaigęs kompiuterio inžinerijos studijas Kaliningrade, H.Tsunodos padedamas, R.Vaičius išvyko mokytis į Japoniją, pas sodų kūrimo meistrą Watanabe Hajime.

Žiūrėk – mokykis - suprask

R.Vaičius dar Lietuvoje savarankiškai pradėjo mokytis japonų kalbos. Šios kalbos pradmenų jam suteikė vertėjas Vytautas Dumčius. Japonijoje kalbėti japoniškai buvo priverstas išsyk, nes aplinkiniai išvis nekalbėjo angliškai.

„Iš pradžių išvykau trims mėnesiams vienas, po to – su šeima. Ir taip mokytis pasilikau dvejus metus. Ėmiau iš gyvenimo godžiai: rytą keldavausi 5 val. ir dvi valandas mokiausi kalbos ir specifinių terminų. Dieną dirbau pas mokytoją, o vakarais ir savaitgaliais lėkdavau į bonsų sodą. Stebino viskas: ką išmokau Lietuvoje, tebuvo tik sausa teorija. Kurti sodą - tas pats, kas paimti teptuką: išeis meno kūrinys arba terlionė“, - kalbėjo Rokas.

Landšafto kūrimas Japonijoje yra labai glaudžiai susijęs su pasaulėjauta. Tuose dalykuose, anot pašnekovo, nėra taisyklių. Pagrindinė taisyklė: žiūrėk – mokykis – suprask. Japonijoje 80 proc. teritorijos užima kalnai. Todėl jų principas – matyti ir paryškinti gyvosios gamtos grožį.

„Kurti sodą yra menas, bet jo kūrėju gali būti kiekvienas žmogus. Japoniško kraštovaizdžio formavimas yra natūralios gamtos imitacija. Esmė – išlaikyti balansą tarp akmenų, medžių ir vandens. Dominuojantys medžiai – pušis ir klevas. Taisyklės apibrėžia kitus dalykus, tarkim, augalai ir medžiai turi būti komponuojami trikampio forma. Nueikite į mišką, niekur nepamatysite natūraliai vienoje linijoje augančių medžių“, - akcentavo pašnekovas.

Japonijoje sodus kuria vyrai

Kurti japonišką sodą – kasti kalvas, formuoti vandens telkinius, ridenti akmenis - yra labai sunkus vyriškas darbas. Todėl Japonijoje jį atlieka tik vyrai.

Jie ir formuoja želdinius, karpo bei prižiūri augalus.

Japonijoje R.Vaičius mokėsi dirbdamas ir stebėdamas. Kalbėjimo buvo nedaug. Bendravimas tarp mokinio ir mokytojo yra ypatingas, vyrauja didelė pagarba. Galima buvo uždavinėti mokytojui klausimus, bet neįkyrėti. Japonų kultūra labai savita: jie labai gerbia žmogaus privatumą, todėl reikia jausti, kada patylėti, o kada kalbėti.

Rokas atviravo, jog iš pradžių jam buvę labai sunku perprasti tuos niuansus, kultūrų savitumus. Ypač sunku buvo išgyventi situacijas, kada kultine subordinacija ir besąlygišku paklusnumu mokytojui pasinaudoja žemesnio rango aplink jį esantieji.

Dabar R.Vaičius su savo mokytoju yra partneriai. Jo mokytojas Watanabe Hajime iš Japonijos talkina kuriant japonišką parką Mažučių kaime, Darbėnų seniūnijoje.

Japonijoje R.Vaičius pabuvojo jau septynis kartus, paskutinįsyk – šį sausį. Dabar kelias į Tekančios saulės šalį jį veda ne mokytis, o palaikyti kontaktus su verslo partneriais, kurie talkina kuriant japoniškus sodus Lietuvoje.

„Galima sukuri ir japonišką parką, ir miniatiūrinį sodelį po svetainės langu“, - kalbėjo pirmuosius japoniškų parkų kūrimo Lietuvoje žingsnius žengiantis verslininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas