Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Senoliai nušlifavo santuokos “deimantą”

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-05-19
Prie žydinčios kiemo vyšnios Juozapas Baublys prisiminė, kaip prieš 60 metų Tūbausių bažnyčioje prie altoriaus vedė savo moterį Valę.

Tūbausiuose gyvenantys 81-erių Valė ir 87-erių Juozapas Baubliai šiandien švenčia deimantines vestuves – santuokoje jiedu pragyveno jau šešiasdešimt metų. Senoliai tvirtino, jog per bendrą gyvenimą jiems nebuvo kada pyktis, nes pečius buvo užgulę kalnai darbų ir rūpesčiai dėl vaikų.

„Dievulis mus pamiršo. Tūbausiuose jau nebėra mūsų amžiaus šeimų, su kuriomis galėtume susieiti ir pasikalbėti, - tvirtino 1946 m. Tūbausių bažnyčioje susituokusi pora. – Dabar tik betupinėjam po namus, apeinam gyvulius. Ačiūdie, kad patys dar nudirbame ūkio darbus. Kai pavargstame, prigulame vienas šalia kito, ir vėl kuičiamės po ūkį. Jei vien gulėtume, greit šonai paskaustų“.

Kaimo vidury stovinti senolių Baublių sodyba – Juozapo tėvų palikimas – akį traukia tvarka, žydinčių vaismedžių ir gėlių gausa. Apsodinti daržai, tvarte – pulkas vištų ir triušių, į ganyklą išvesta juodmargė. Senoliai tvirtino, jog be gyvulių jie nemokėtų gyventi. „Vaikai iš miesto atvažiuoja aplankyti. Kaip išleist tuščiomis? Šviežio pieno šlakelį įpilu, kiaušinių dešimtį kitą sugraibau“, - porino V.Baublienė.

V.ir J. Baubliai užaugino tris sūnus ir dukterį. Pasak tėvų, visi vaikai buvę geri ir rimtų rūpesčių jiems nepridarę. Vyriausiam jų, Palangoje gyvenančiam 59–erių Juozui, pasak motinos, jau ir „pensija ant nosies“. „Ale jau rūpestingas pasidarė: kas antrą vakarą atvažiuoja aplankyti. Ir telefonu kur buvęs, kur ne – „brikšt” ir skambina: teiraujasi, ar sveiki, ar viskas gerai. Seniau toks rūpestingas nebuvo. Kai paseno, iš kur to rūpesčio tiek atsirado“, - vyresnėlio gerumu stebėjosi motina.

Sveikata abu Baubliai tvirtino negalį skųstis. Valė tik sulaukusi 80–ties pirmąsyk pabuvojo pas gydytoją. Juozapą kartkartėm suremia radikulitas. Dabar abiem tik padidėjęs kraujospūdis. „Bet jau įkyrėjo tas buvimas žemėje. Turi atlikti čia savo bausmę, ir tiek. Pailsėsim, kai dievulis pasišauks“, - bandė šmaikštauti senolė. O Juozapas jai antrino: „ Ale, vos susergi – tuoj ragini, eikim, Juzele, pas daktarą. Juk ir „kožnas“ vabalėlis bėga nuo „smerčiaus“. Ji nebenori gyventi, o aš trauksiu iki šimto“.

Baubliai įsitikinę, kad jų sveikatos pamatas – darbas nuo jaunumės. „Prisimenu: mažuliukė bėgau tėvui padėti linus minti, o jis už dieną man duodavo litą. Tėvai įmigdavo, o aš sėsdavau prie pamokų. Už sutaupytus pinigus nusipirkau „tašelę“, - lyg didžiausią vertybę ir vaikystės prisiminimą senolė Valė rodė aptrintą, septynis dešimtmečius saugotą rankinuką.

Lyg brangiausią vaikystės prisiminimą Valė Baublienė tebesaugo pirmąjį už pačios uždirbtus litus įsigytą rankinuką.

Visą gyvenimą Valė dirbo kolūkyje lauko darbus, o Juozapas ganė gyvulius.

„Dabartinis jaunimas yra tingus, nebenori daug dirbti, - mąstė Juozapas. – Buvau griežtas tėvas: jei vaikai neklausydavo, reikdavo ir diržą paimti. Dabar iš dyko buvimo jaunuomenė ir pjaunasi, ir mušasi, o tėvai nebeturi jiems galios. Moterys irgi bjauresnės: jei kas, tuoj duria vyrą su peiliu“.

Abu senoliai tvirtino: nors ir buvę supiršti, jų gyvenime pasitaikydavo ir barnių, tačiau apie gyvenimą skyriumi nebuvę nė minčių. Reikėjo viską iškęsti, nes darbas ir vaikai buvo svarbiausias dalykas jų bendrame gyvenime.

Per 60 santuokos metų likimas Baubliams skyrė išgyventi ir itin didelį skausmą: vienam iš sūnų po galvos operacijos gulint ligoninėje, atėjo baisi žinia, kad jūroje nuskendo vienuolikmetė anūkė.

Pasveikinti su garbinga vestuvių sukaktimi pas V.ir J.Baublius šiandien ketina atvykti jų vaikai bei vienuolika anūkų ir proanūkių. „Ypatingų iškilmių nebus. Namiškiai ketina susivežti vaišių. Susėsim kieme ar didžiajame kambaryje ir pasibūsime. O sekmadienį užpirksiu Mišias bažnyčioje“, - ramiai kalbėjo V.Baublienė.

Rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Nijolės Katkuvienės žodžiais, per dešimt jos darbo metų nebuvo registruotos nė vienos deimantinės vestuvės. Atšvęstos tik kelios auksinės vestuvės, kai santuokoje poros išgyveno po 50 metų.

Pernai Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje registruota 288 santuokų ir 150 ištuokų; gimė 453, mirė 600 kretingiškių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas