Kretingoje spausdinami laikraščiai – į visą Lietuvą

Kretingos spaustuvėje spausdinama 40 visos Lietuvos laikraščių. Galinga spausdinimo mašina sumontuota pagrindinėje salėje.

Kretingoje, Vytauto gatvės pabaigoje, akį patraukia šviesiomis spalvomis nudažytas pastatas, aplink kurį dabar tvarkoma aplinka: užsėta žolė, sodinami krūmai. Sovietmečiu – tai buvusi MSV salė, vėliau – karinis komisariatas. Pastaruosius dvejus metus ten dūzgia bendrovės „Vakarų spaustuvė“ modernios spausdinimo mašinos.

Spausdinama per 40 leidinių

Švieži, dažais kvepiantys laikraščiai kasdien iškeliauja į tolimiausius Lietuvos miestus ir rajonus: Panevėžį, Anykščius, Trakus, Elektrėnus, Širvintas ir kitur. Kasdien Kretingos spaustuvėje atspausdinama po 17 – 18 pavadinimų laikraščių. Iš viso šiuo metu „Vakarų spaustuvėje“ yra spausdinama 40 leidinių, tarp jų – ir abu mūsų rajono laikraščiai.

„Vakarų spaustuvę“ prieš dvejus metus įkūrė bendro 7 redakcijų, tarp kurių - ir „Pajūrio naujienos“, leidinio „Vakarų Lietuva“ leidėjai, susibūrę į Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociaciją. Spaustuvei vadovauja ilgametę spaustuvininko patirtį turintis klaipėdietis Virginijus Vitkauskas. Šiuo metu joje dirba 16 darbuotojų.

„Kretingos spaustuvė specializuojasi spausdinti sąlyginai nedidelės apimties rajonų laikraščius, kurių tiražas neviršija 40 tūkstančių egzempliorių, - tvirtino V.Vitkauskas. – Šalies mastu tai yra vidutinio galingumo spaustuvė, prilygstanti Šiaulių „Titnagui“.

Savo pajėgumais ją lenkia dienraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“ spaustuvės ar „Diena Media Print“ Klaipėdoje.

Visa „Vakarų spaustuvės“ įranga, kainavusi per 2,2 mln. Lt, yra pirkta užsienyje. „Įranga labai sparčiai sensta, nes tobulėja technologijos. Mašinos nuo didelių krūvių lūžta. Tačiau laikraštis trūks plyš turi išeiti. Nesvarbu, ar sulūžo detalė, ar dingo elektra, ar remontuoja vandentiekį. Turi sukti galvą, kaip dirbti ir ekstremaliomis sąlygomis“, - spaustuvės darbo specifikos ypatumus apibūdino vadovas.

Kokybę nulemia dažai ir vanduo

Spaustuvės darbe, anot V.Vitkausko, svarbiausias ir sudėtingiausias yra pasirengimo spausdinti procesas. Tam pagal paskutinį technikos žodį sumontuota ikispaudiminė įranga, kuria spausdinimui yra paruošiamos plokštės. Tokią pačią įrangą turi ir galingiausios šalies spaustuvės.

Šią įrangą sudaro dvi galingos kompiuterinės vadinamosios CTP linijos. Kiekviena laikraščio redakcija, parengusi laikraštį, internetu jį persiunčia į šias linijas. Laikraščio informacija iš jų yra perkeliama į spaudos plokštes.

Ant vienos plokštės sutelpa 4 juodai balti laikraščio puslapiai.

Sudėtingiau yra paruošti spalvotus puslapius. Spalvotas puslapis gimsta iš keturių pagrindinių spalvų: juodos, raudonos, geltonos ir mėlynos. Iš jų išgaunamos visos kitos spalvos. Kiekvienai spalvai yra reikalinga atskira plokštė.

„Svarbiausia yra tinkamai nutaikyti dažus ir vandens kiekį. Vandens kokybė ir santykis su dažais nulemia ir laikraščio kokybę“, - akcentavo V.Vitkauskas.

Drėkinimo skystis yra atšaldomas. Speciali šaldymo įranga įmontuota į žemę ir ant stogo.

Paruoštos plokštės keliauja į spausdinimo mašinas. Spausdinimo mašiną sudaro kelios sekcijos.

Į sekciją įmontuojamas 450 kg sveriantis popieriaus rulonas. Mašina iš rulono vienu metu spausdina 8 laikraščio puslapius. Per 1 val. tokia sekcija geba atspausdinti 24 tūkstančius spaudinių po 8 psl.

Pagal poreikį įjungiama viena, dvi ar trys spausdinimo mašinos sekcijos.

Spaustuvėje visas darbas – automatizuotas: mašina sukaišioja laikraščio puslapius, jį sulanksto. Rankomis laikraščiai tik supakuojami.

Naudojami augaliniai dažai

Iš kiekvieno rulono lieka maždaug 10-12 proc. brokuoto popieriaus. Juo geriau yra pasirengta spausdinimo procesui, tuo mažiau lieka makulatūros. „Tačiau be makulatūros neapsieinama niekaip: tokia technologija - nuo plokščių turi nusivalyti dažai“, - sakė spaustuvės vadovas.

Anot jo, Kretingoje – aktuali makulatūros realizavimo problema: nėra kur dėti panaudoto popieriaus, niekas jo nesuperka. Todėl patiems tenka ieškoti, kur jį realizuoti.

„Vakarų spaustuvėje“ laikraščiai yra spausdinami ant rusiško ir švediško popieriaus, kurių kokybė šiandien, V.Vitkausko teigimu, beveik nesiskiria.

Mitą, jog laikraštis yra pavojingas sveikatai, nes dažuose esama švino, pašnekovas paneigė: „Spausdinimui dabar yra naudojami vien augaliniai dažai. Jie gaminami iš augalinių aliejų ir yra visiškai nekenksmingi sveikatai. Dažams ir popieriui yra reikalingi ES sertifikatai. Netgi panaudotus cheminius preparatus, kurie reikalingi ruošiant spaudos plokštes, grąžiname perdirbti į Vilniaus chemijos gamyklą“.

• Rašyti komentarą (1)