Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sauseriuose kariškiai saugojo geležinkelio tiltą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2008-03-21

Sauseriai – atokus kaimas rytinėje Kretingos rajono dalyje, priklausantis Kūlupėnų seniūnijai ir patenkantis į Salantų regioninio parko teritoriją. Nuo Kūlupėnų Sauseriai nutolę 4 km. Kaimą iš trijų pusių juosia Salantas, Mišupė ir Minija. Puskilometriu nuo Minijos ir Salanto santakos stūkso nedidelis piliakalnis. Sauseriuose belikę vos 9 senosios sodybos, kurių gyventojus pamažėle keičia atvykėliai iš kitų rajonų.

Sauserių kaimo vizitinė kortelė: į slėnį leidžiantis žvyrkeliu, dešinėje atsiveria vaizdas į 36 m aukščio geležinkelio sankasą, už kurios - rekultyvuoto sąvartyno plotai.

Panaikino buitinių atliekų sąvartyną

Sauseriškiai bei greta esančių Prystovų, Stropelių, Kūlsodžio kaimų gyventojai kenčia dėl sunkiai bepravažiuojamo žvyrkelio. Viena kelio Kūlupėnai–Prystovai atkarpa, kur kelias staiga leidžiasi į stačią nuokalnę ir vėl kyla aukštyn, yra itin pavojinga visais metų laikais, ypač žiemą. „Žiemą - slidu, o šiokiu metu – vienos duobės. Vairuotojas nenori nė vaikų vežioti į mokyklą. Darbingi žmonės turi kasdien važinėti į darbus ir laužyti mašinas“, - skundėsi sauseriškės.

Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius sakė, jog sulaukęs gerų žinių: iš Kelių direkcijos sutvarkyti 7,5 km kelio Kūlupėnai–Prystovai jau yra paskirta 350 tūkst. Lt tikslinių lėšų.

Tris dešimtmečius – nuo 1960 iki 1990 m. - Sauseriuose veikė buitinių atliekų sąvartynas. Prieš kelerius metus iš ES lėšų buvo skirta 151 tūkst. Lt rekultyvuoti tą sąvartyną bei greta esantį smėlio ir žvyro karjerą. Tai buvo pirmasis Kretingos rajone rekultyvuotas sąvartynas. Sutvarkyta teritorija apima 4,7 ha ploto, joje tyvuliuoja 1,19 ha vandens telkinys.

Palei buvusį sąvartyną praeina ir svarbi Lietuvos geležinkelio arterija, kuria juda keleiviniai ir krovininiai traukiniai bei kuro cisternų sąstatai. Geležinkelio linija nutiesta per Salantą, aplink kurį stūkso aukšti pylimai. Geležinkelio sankasa siekia 36 m ir yra viena aukščiausių Lietuvoje. Šis geležinkelio tiltas, statytas dar prieškariu, buvo labai svarbus strateginis objektas. Sovietmečiu ir dar kelerius metus po Nepriklausomybės jį saugojo kariškiai bei sargai.

Sauserių geležinkelio tilto sargu 30 metų dirbo Donatas Abartis. „Sargų namelis buvo pakalnėje. O viršukalnėje vaikštinėdavo sargybiniai su vilkiniais šunimis. Saugojo, kad kas tilto nepasprogdintų“, - pasakojo D.Abartis.

Kaimas turi muzikantų muzikantą

Į devintą dešimtį įkopęs Donatas Abartis Kūlupėnų ir kaimyninėse Salantų bei Kartenos seniūnijose ligi šiol yra žinomas kaip muzikantų muzikantas. Jis tebegroja vokiečių laikais pirkta bandonija ir muša savo paties pasigamintą būgną.

Į devintą dešimtį įkopęs sauseriškis D.Abartis tarp senųjų gyventojų dar tebėra žinomas ir kaip nuotaikingas kaimo muzikantas. „Mona grajus yr dėdėle linksmos“, - taip sodriai žemaitiškai savo muziką apibūdino 10 metų Kūlupėnų folkloriniame ansamblyje grojęs senolis. Norėdamas įtikinti tuo, jis bematant čiupo į rankas iš jaunystės laikų išsaugotą bandoniją, ir koja mušdamas būgną, sodriu balsu užplėšė pasiutpolkę.

D.Abartis ligi šiol tebegroja dar vokiečių laikais, per Antrąjį pasaulinį karą, įsigytais instrumentais. „Bandoniją man, paaugliui, nupirko tėvas. Būgną, dabar jau dažytą ir perdažytą, pasidirbinau pats“, - tvirtino pašnekovas.

D.Abartis, buvęs garsus vestuvių, „vakaruškų“ ir krikštynų muzikantas, ir dabar dar yra kviečiamas groti Kūlupėnų seniūnijos rengiamose šventėse. Dainų šventėje Vilniuje Donatas ant scenos grojo ir vienas. „Minios susirinko. Kai paleidau linksmas polkas, žmonės pasiuto šokti“, - prisiminė energija trykštantis senolis. Už aktyvią veiklą jis nesyk buvo apdovanotas padėkos raštais.

Donatas jau ketveri metai – našlys. Su gražų balsą turėjusia žmona Zofija jiedu pragyveno 50 metų. „Be jos likau kaip be rankos“, - trumpai artimo žmogaus netektį apibūdino vyras.

Iš atokios sodybos, reikalui esant, D.Abartis dar pats atvairuoja iki Kūlupėnų, Salantų ar Kretingos. „Per savo amžių tris motociklus nuplėšiau: kovrovecą, ižą su priekaba ir emką. Dvi mašinas nudrožiau: moskvičių ir dabar jau baigiu golfą. Daktarai jau nebeleidžia važiuoti, bet kaip aš nevažiuosiu, jei visą amžių už vairo papratęs. Tik į Klaipėdą jau nebesiryžtu lėkti“, - juokaudamas kalbėjo pašnekovas.

Moteris vairavo sunkvežimį ir autobusą

40 metų iki pensijos Petrė Geštautaitė atšiaurioje Intoje, Rusijoje, dirbo sunkvežimio ir autobuso vairuotoja.

Gyventi į tėvoniją Sauseriuose iš tolimosios Intos Rusijoje Petrė Geštautaitė sugrįžo išėjusi į pensiją. Intoje 64-erių moteris pragyveno 40 metų. Ten ji dirbo sunkvežimio ir autobuso vairuotoja. „Intoje beveik nėra kelių. Žmonės susisiekia traukiniais ir lėktuvais. Pats miestas tarp negyvenamų vietovių įdubęs lyg „bliūdas“. Sunkvežimiu vežiojau ir prekes į parduotuves, ir ligonius į ligoninę, ir numirusius į morgą bei atgal, - pasakojo P.Geštautaitė. – Į Intą išvažiavau ieškoti laimės. Ten ištekėjau: pasilikau savo pavardę, o dviem dukroms suteikta tėvo pavardė. Mano 35-erių duktė Irina ir dabar tebegyvena Intoje. Kas vasarą ji atvažiuoja manęs aplankyti. Kita duktė Jelena gyvena netoliese, Skaudaliuose. Mano vyras Nikolajus gyvena netoli Peterburgo ir dar tebedirba vaikų darželyje inžinieriumi. Bet atvažiuoti ir nuolatos apsigyventi kaime jis nenori“.

Petrė sakė, jog ji sykį per metus nuvažiuoja į Intą pas dukterį, pakeliui aplanko ir vyrą. „Vyrą patikrinu, ar dar „neapsiženijo“, - šmaikštavo linksma ir energinga moteris.

Pensiją, ji sakė, irgi gaunanti iš Rusijos. Sugrįžti į tėviškę jai prisakė tėvai. Petrė kilusi iš 10 vaikų būrio, gyvų likę aštuoniese. Niekas iš jų, anot Petrės, nenorėjo čia grįžti gyventi. „Ir dabar giminės suvažiuoja per šventes ir vasaromis. Jie stebisi, kaip aš čia kuriuosi ir tvarkau ūkį. Pati namelį tvarkau: mūriju, tinkuoju. Ale, kad man niekas nė įtikti negali. Vyras sumūrijo pirty pečių, o kai išėjo meškerioti, aš pati jį perdariau. Mano tėvas Petras buvo kalvių kalvis: ką ėmė, tą darė. Aš iš jo, matyt, irgi išmokau visų darbų“, - moteris sakė, jog jos atkurtą tėviškę turės kas nors išsaugoti. Ji užrašysianti ūkį be teisės jį parduoti.

Sauseriuose kuriasi jauni ūkininkai

Sauseriuse ūkininkauti neseniai pradėję: Kęstutis Šimkus (dešinėje) ir Darius Mažonas.

74-erių Stasė Tamošauskienė į Sauserius atitekėjo prieš pusšimtį metų. Čia gimė penki jos vaikai. Moteris visą amžių dirbo kolūkyje. Jau devyneri metai, kai ji – našlė. Sykiu su ja gyvena duktė Virginija. Moteris su dukterimi laiko po karvę, pavasarį ketina nusipirkti po paršelį. S. Tamošauskienė pasidžiaugė, kad ji kaime neliko viena: dar ir anūkas Valdas, dirbantis traukinio mašinistu, su šeima pasistatė gyvenamąjį vagonėlį jos žemėje.

Į senąsias kaimo sodybas atsikrausčiusios jaunos šeimos dažniausiai griebiasi ūkininkauti.

Kęstutis Šimkus iš buvusios Kalifornijos pilietės Stefanijos Lubienės, kuri, sugrįžusi į Lietuvą, atsiėmė tėvų žemę su statiniais, nusipirko trijų aukštų raudonų plytų ūkinį pastatą. Šiam mūriniam pastatui – per 120 metų. Labai įdomi jo architektūra: išliko savitai sumūryti langai, rūsių skliautai. Ant kiekvienos sijos išlikę išraižyti skaičiai: senieji meistrai jas taip pažymėdavo.

„Verkiant reikėtų sutvarkyti pastato stogą. Tačiau dar nesu pajėgus investuoti tiek lėšų, kad atkurčiau pastatą“, - tikino K.Šimkus. Kada nors čia, atokioje kaimo galulaukėje, vaizdingame Minijos slėnyje, galėtų atsirasti viešbutis su smukle ir vyno ar alaus rūsiais.

O kol kas senajame buvusio palivarko pastate K.Šimkus įsitaisė malūną savo reikmėms. Dienai nugulus, po rūsio skliautais ima nardyti naktiniai šio pastato šeimininkai – šikšnosparniai.

K. Šimkus šeimininkauja tėvų ir paties dar įsigytoje žemėje. Jis vysto pienininkystę: laiko 15 melžiamų karvių bei keletą telyčių.

Greta malūno ant seno vandens bokšto gandrai įsitaisę savo laikiną būstą: „Parskrenda kasmet: smagu žiūrėti, kaip jie tarpusavy kovoja dėl savo vietos. Kaudamiesi šnypščia lyg kokie dinozaurai“, - Sauserių gamtos vaizdais pasidžiaugė neseniai ūkininkauti pradėjęs Darius Mažonas. Vyras kartu su žmona Danute ir dviem atžalomis atsikraustė iš Gargždų. Šeima veisia triušius. „Turime 40 veislinių patelių. Tikiuosi greito ir didelio prieauglio: patelės kergiamos mažiausiai triskart per metus. Jos atsiveda po 8 triušiukus kiekvienoje vadoje“, - ūkininkavimo sėkmės tikisi D.Mažonas.

Vyras sakė triušininkystėje jau turįs patirties, nes vaikystėje pats veisęs triušius, išdirbindavęs jų kailiukus ir pats pardavinėjęs.

Sauserių kaimo prieigose braškes jau kelerius metus augina ūkininkas Mintautas Margis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas