Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nors dujos pinga, šilumos kainai Kretingoje tai įtakos neturės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2020-05-08
Katilinėje Nr. 2 Melioratorių gatvėje pradėti rekonstrukcijos darbai: vietoj atitarnavusio bus sumontuotas naujas modernus 5 MW galios biokuro katilas. Šis projektas, kurio vertė siekia 840 tūkst. Eur, vykdomas su ES struktūrinių fondų parama.

Pasaulyje pingant naftai ir gamtinėms dujoms, regis, šiluma vartotojams taip pat turėtų pigti, tačiau mažesnių įkainių šilumininkai pažadėti negali, kadangi Kretingoje dujomis kūrenama gerokai mažiau negu biokuru.

Per kišenę kirto oras ir skolos

Kaip teigė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys, taip yra ir dėl to, kad gamtinės dujos įmonės technologinio kuro balanse sudaro tik 11 proc. Nuo 2019-ųjų gruodžio mėnesio 44 proc. atpigus gamtinėms dujoms, šilumos kaina sumažėjo 0,16 ct/kWh.

Rajone iš viso veikia 26 katilinės, katilinė Nr.1 ( Žalioji g. 3) yra rezervinė. Gamtinės dujos kūrenamos 9-iose katilinėse, įskaičiuojant rezervinę. Taip pat 9-iose katilinėse kūrenamos medienos granulės, 7-iose – medienos skiedros ir vienoje – suskystintos dujos.

Technologinio kuro balanse 88 proc. sudaro biokuras, tai yra mediena, kaip minėta, 11 proc. – gamtinės dujos ir 1 proc. – kitos kuro rūšys.

Pagal poreikį, atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: sezoniškumą, lauko oro sąlygas ir temperatūrą, sandėliavimo galimybes, kainų pokyčių tendencijas, biokurą bendrovė perka biržoje „Baltpool“. Skiedrų vidutinė kaina 2019-ųjų IV ketvirtį buvo apie 158 Eur/tne; 2019 gruodį – apie 160 Eur/tne, šių metų I ketvirtį – apie 157 Eur/tne, balandį kainavo 126,17 Eur/tne.

Šis šildymo sezonas buvo vienas šilčiausių, kai vidutinė lauko oro temperatūra siekė 4,7 laipsnio šilumos. „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojo realizacijai Tomo Liaučio žodžiais, tai turėjo įtakos šilumos suvartojimui. Palyginti su ankstesnėmis žiemomis, šį sezoną šilumos realizuota maždaug 1 tūkst. 80 megavatų mažiau, o pinigine išraiška tai sudaro apie 68 tūkst. eurų be PVM.

Dar apie 21 tūkst. Eur „Šilumos tinklams“ liko skolinga Sporto ir sveikatingumo kompleksą Kretingoje apsiėmusi statyti bendrovė „LitCon“, su kuria rajono Savivaldybė sutartį nutraukė. Į klausimą, kaip „Kretingos šilumos tinklai“ žada šią skolą atsiimti ir ar neišdalins visiems vartotojams, T. Liaučys atsakė tik tiek, kad, jo žiniomis, šiuo metu „LitCon“ restruktūrizuojama, o „Kretingos šilumos tinklai“ yra kreditorių sąraše. Kaip toliau klostysis situacija, pasak pavaduotojo, sunku spręsti.

Šiltėjant klimatui ir dėl to mažiau realizuojant šilumos, „Kretingos šilumos tinklams“ paspirtis būtų mieste baigiami statyti nakvynės namai, kurių šildymą bendrovė galėtų perimti. Tačiau šios minties atsisakyta: senieji šilumos tiekimo tinklai, vedantys į savo katilinę turinčią Kretingos ligoninę, šalia kurios statomi nakvynės namai, yra avarinės būklės, tad, norint perimti objekto šildymą, reikėtų pakloti daugiau kaip 400 m naujų tinklų, kurių kaina sudarytų apie 120 tūkst. Eur. Investicija būtų didelė ir, pasak T. Liaučio, neatsipirktų.

Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ technologinio kuro balanse biokuras sudaro 88 proc.

Visada laimi renovuoti

Pagal šilumos suvartojimą, pastatus „Kretingos šilumos tinklai“ skirsto į tris grupes. Naujos statybos, arba renovuoti daugiabučiai namai, šildymo sezono metu suvartoja mažiausiai šilumos energijos – iki 10 kWh/kv. m per mėnesį. Tarp tokių – Savanorių g. 54, Pasieniečių g. 6, Kęstučio g. 5 ir kiti. Šių namų gyventojai už 60 kv. m buto šildymą vidutiniškai mokėjo po 20–30 Eur per mėnesį. Kita grupė – daugiabučiai namai, modernizuoti iš dalies. Šilumos energijos jie suvartoja vidutiniškai apie 15 kWh/kv. m per mėnesį. Tokių namų Kretingoje yra dauguma, tarp jų – Savanorių g. 62, Melioratorių g. 63, Lazdynų g. 3 ir kiti. Už 60 kv. m buto šildymą gyventojai čia vidutiniškai mokėjo 40–60 Eur per mėnesį.

Tačiau yra ir daugiabučių, pastatytų dar iki 1980 metų, nemodernizuotų. Jie suvartoja daugiau negu 15 kWh/kv. m per mėnesį. Šiai grupei daugiausia priskiriami nerenovuoti namai Kretingos senamiestyje, pavyzdžiui, Kęstučio g. 2, 16, 18, 20, Laisvės g. 4 ir 8, Vytauto g. 28 ir kt. Už 60 kv. m ploto buto šildymą gyventojai vidutiniškai mokėjo ir po 60–90 Eur per mėnesį.

„Įvertinus šilumos suvartojimą pastatuose, akivaizdu, kad renovuotuose pastatuose išlaidos šildymui yra du ar tris kartus mažesnės, be to, renovuotų namų butų savininkai gali individualiai nusistatyti patalpos temperatūrą pagal savo poreikį“, – sakė T. Liaučys.

Jo teigimu, šiuo metu centralizuotai šiluma tiekiama 137-iems Kretingos daugiabučiams namams, iš kurių 24 – renovuoti, dar 12-a namų ruošiamasi renovuoti artimiausiu metu. Paklaustas, ar sutaupomos sumos atperka investicijas į renovaciją, pavaduotojas teigė, kad spręsti turėtų patys butų savininkai. „Tačiau ne vien sutaupymas skatina renovuoti pastatus. Dauguma namų pastatyti iki 1992 metų, inžinerines sistemas – šildymą, vandentiekį ar elektros instaliaciją – reikia tvarkyti jau dabar“, – sakė direktoriaus pavaduotojas. Aplinkos ministerija yra parengusi priemonę „Parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos“. Pasak T. Liaučio, ši programa nesusijusi su pastato išorinių sienų šiltinimu ir yra gerokai pigesnė, o po rekonstravimo sutaupoma iki 25 proc. šilumos.

Šis šildymo sezonas, Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu, oficialiai baigėsi balandžio 28-ąją. Netrukus daugelyje katilinių prasidės einamieji remontai, įranga bus ruošima naujam šildymo sezonui. „Planuojame plačiau įsisavinti ir atsinaujinančios energetikos išteklius šilumos energijos gamybos procese, t. y. dalį elektros energijos gamybos poreikiams pasigaminti iš saulės elektrinės“, – užsiminė A. Keblys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas