|
|
|
Karantino įkalintas Žiemos sodo grožis
Nors Kretingos muziejaus Žiemos sode visu grožiu žiedais apsipylę augalai – raudonus, geltonus žiedus išskleidė kinrožės, ornažinius „snapus“ ištiesė strelicijos, svyra vijoklinių smitijanų kekės, galvas kelia kalankės, – tačiau šiuo grožiu lankytojai, deja, dabar pasidžiaugti negali. Šis įstabus grožis – vien pačių darbuotojų privilegija. Augalais besirūpinančios Eleonoros Ranciuvienės, Kretingos muziejaus vyriausiosios specialistės augalų priežiūrai, teigimu, darbai Žiemos sode nenutrūko ir per karantiną. „Augalas – gyvas organizmas, jo nepaliksi ilgam be priežiūros. O ir šiaip ne vien laistymas rūpi, – pavasarį prasideda pagrindiniai darbai: pakeisti žemę, ją išpurenti, persodinti ir dauginti augalus. Kasdien triūsiame, kaip įprastai, trise. Vėliau trumpinsime darbo laiką, keisdamos viena kitą. Tačiau augalų be priežiūros nepaliksime, kad, praėjus sunkmečiui, svečiai galėtų atvykę pasidžiaugti po žiemos suvešėjusiu sodu“, – kalbėjo E. Ranciuvienė. Kone 700 kv. m ploto Žiemos sode šiuo metu auga apie 5 tūkst. vienetų daugiau kaip 170 rūšių augalų. Gausiausią kolekciją sudaro būtent svyrantys augalai, taip pat – sukulentai, epifitai, dracenos, šilkmedžių šeimos atstovai. „Dabar tenka nuvalyti augalus: plovėme visą kaktusyną, vandens srove čiurškėme didįjį fikusą“, – apie neįprastus darbus Žiemos sode pasakojo E. Ranciuvienė. Visą žiemą didžiulę kekę bananų nokino ir dabar, mėgaudamasis saule, tebenokina bananmedis. „Peržiem kekė tarsi užsikonservavo, vis kabo, vaisiai dar žali. Tikimės, kad sunokusiais bananais galėsime nustebinti pirmuosius lankytojus, kurie įžengs, vėl stojus įprastam gyvenimui“, – viltingai kalbėjo specialistė. Ją papildė Informacijos-edukacijos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė: „Prieš dvi savaites dar išsiuntėme Kretingos turizmo informacijos centrui ir Turizmo departamentui pranešimą, kad savo lankytojams Melagių dienai parengėme staigmeną – neva Žiemos sode po praėjusią žiemą surengto eksperimento citrinmedžiai ir avokadai sunokino neįprastą derlių, kuriuo tądien vaišinsime savo lankytojus. Buvome sumanę pripirkti pintinę šių vaisių ir jų prikabinti ant medžių, kad atrodytų tikroviškai. Deja, šiuos sumanymus teks pasilaikyti kitiems metams.“ --- Kretingoje Žiemos sodą įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius, 1875 m. nusipirkęs rūmus ir priestate įrengęs oranžeriją. Žiemos sodo sienos buvo išpuoštos koralais, atvežtais iš Viduržemio jūros pakrančių, uolomis žemyn krito krioklys, kurio vandenys bėgo upeliais į nedidelius tvenkinius. Juose veisėsi dekoratyvinės žuvys. Žiemos sode puikiai prigijo tuo metu Europoje itin reti tropiniai bei subtropiniai augalai: apelsinmedžiai, citrinmedžiai, kaktusai, bananai, laurai, – per visą sodą vešėjo didžioji araukarija. Po nepriklausomybės Žiemos sodą vėl imta gaivinti, – didžiausias rūpestis teko muziejininkams, kurie įsikūrė buvusiame Kretingos dvare.
|
|
