Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nuotoliniu būdu antradienį įvykusiame Kretingos rajono tarybos Švietimo komiteto posėdyje buvo apžvelgtas šią savaitę startavęs nuotolinis mokymas. Taip pat svarstyta, kaip būtų galima padaryti jį efektyvesniu.

Aptarė reikiamų priemonių trūkumą

Praėjusią savaitę buvo pateikti duomenys, kad kai kurie rajono mokiniai dar neturi nuotoliniam mokymui reikalingų priemonių. Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė pateikė klausimą dėl šią savaitę esančios situacijos: „Praėjusią savaitę buvo pateikta informacija, kad kai kurios rajono mokyklos, konkrečiai Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijos, dar neturėjo kompiuterinės įrangos. Kaip mokiniams sekėsi prisijungti prie sistemos ir pradėti nuotolinį mokymąsi, ar visi mokiniai yra aprūpinti reikiamomis priemonėmis.“

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė atkreipė dėmesį, kad nuotoliniam mokymui buvo rengiamasi dvi savaites. „Visos mokyklos tam tikrai sąžiningai ir atsakingai rengėsi. Pirmadienį turėjome pokalbį su mokyklų vadovais, įvertinome visus tądien kilusius iššūkius. Iš tikrųjų tikėjomės, kad situacija bus daug blogesnė – pirmadienį strigo Tamo, Eduka, Elektroninė mokymosi sistema (EMA). Taip buvo visoje Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patikino, kad per antradienį ir trečiadienį ši problema turėjo būti išspręsta“, – įvardijo ji.

Kalbėdama su mokyklų vadovais Švietimo skyriaus vedėja išsiaiškino, kad trikdžių buvo, bet situacija gerėja. „Gerai veikė tarptautinės platformos – Zoom, Microsoft Teams, kai kurie bendrauja ir Messenger platformoje. Gerai veikė pradinukų platforma „Mūsų darželis“, – sakė A. Burbienė.

Pirmadienį iš 6 tūkst. 386 mokinių neprisijungė 56 mokiniai. Jiems prisijungti nepavyko dėl nesklandaus interneto ryšio. A. Burbienės tikinimu, kompiuteriais mokiniai yra aprūpinti: „Su tais, kuriems nepavyko prisijungti, mokytojai susisiekė telefonu ir sutarė dėl užduočių pateikimo. Su kiekvienu mokiniu bus susisiekta ir jiems perduota visa reikiama informacija bei užduotys.“

Savivaldybėms parūpinti kompiuterių žada ir ministerija. Jie turėtų būti perduoti šios savaitės pabaigoje. „Juos gausime, tik nežinome, kiek jų bus skirta. Kadangi jie – su internetiniu ryšiu, prioriteto tvarka juos perduosime vyresnių klasių mokiniams iš socialiai remtinų šeimų“, – tikino A. Burbienė.

Lietuvos mastu bus išdalinta apie 15 tūkst. kompiuterių, kurie po karantino turės būti grąžinami mokinio ugdymo įstaigai, kuri kompiuterius naudos ugdymo procesui.

„Mokiniams kompiuteriai bus perduoti pagal perdavimo aktą, apskaita vedama“, – paaiškino A. Burbienė.

Reikėtų koreguoti laiką Nuotoliniam mokymui pedagogai rengėsi savarankiškai, jie patys gali rinktis, su kokiomis platformomis dirbti, taip pat yra paskiriamas konsultacijų laikas mokiniams. „Visų mokyklų, kurios ketina įvesti virtualias pamokas, prašome, kad būtų skelbiamas tvarkaraštis, kada realiuoju laiku bus rengiamos pamokos. Kaip vesti pamokas, mokytojai pasirenka tą būdą, kuris jiems yra patogiausias“, – sakė A. Burbienė.

Ugdymo įstaigos taip pat pačios renkasi, kada yra pradedamos pamokos. „Pradinukams rekomenduojamos trumpesnės valandos, negu mokomasi įprastai. Vyresniesiems, V–XII klasių mokiniams, – vadovautis tuo tvarkaraščiu, kurį jie ir turi, kad neįvestume didesnės sumaišties. Tai yra kiekvienos mokyklos pasirinkimas. Ši savaitė skirta testavimui, kaip reikia efektyviau vykdyti ugdymo procesą, kad jis pasiteisintų. Renkame informaciją, su kokiais iššūkiais susiduriama ir stengiamės tai spręsti“, – tvirtino Švietimo skyriaus vedėja.

D. Martišauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad nebūtina visiems pamokas pradėti nuo 8 valandos ryto: „Jeigu šeimoje yra keli vaikai, pasidalinti vienu kompiuteriu yra sunku. Taip pat reikėtų pagalvoti dėl pradinių klasių mokinių – ar tikslinga yra pradėti pamokas, kaip įprasta. Nekalbama apie tvarkaraščio perdarymą, o – apie laiko nukėlimą.“

Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, dauguma rajono mokyklų šiuo metu pamokas pradeda 9 val., bet yra ir tokių mokyklų, kurios jas pradeda po pietų.

Rajono tarybos narys Vilius Adomaitis tikino, kad tvarkaraštis turi būti stabilus, nebent jis gali pasislinkti viena valanda: „Mokinys žinotų, kad mokytoją jis tuo metu pasieks. Turi būti labai griežtas tvarkaraštis.“

Dalijosi pirmųjų dienų patirtimi

„Dirbau su keliomis platformomis, kai kurias mokiniai patys siūlė keisti. Reikėtų akcentuoti, kad nuotoliniam mokymui reikia naudoti tokias priemones, kurios nebūtinai įpareigotų vaikus sėdėti prie kompiuterio. Jeigu vedame tiesiogines pamokas pagal tvarkaraštį, reikėtų daryti taip, kad užtektų mobiliųjų telefonų, o vėliau užduotis, kurios įkeltos į Tamo, jie galėtų atlikti sau patogiu laiku, kompiuteriu pasidalindami su broliais, seserimis“, – savo patirtimi dalijosi V. Adomaitis.

Kad pedagogai turėtų naudoti kuo paprastesnes ir gerai įvaldytas priemones, tvirtino ir Švietimo komiteto narys pedagogas Vaidas Kuprelis. „Kuo paprasčiau, tuo yra geriau, – teigė jis, akcentavęs, kad mokykloms reikia palikti sprendimų laisvę. – Kiekvienai mokyklai, kaip bendruomenei, reikia palikti savarankiškumo, nes jos geriausiai žino, kas efektyvu. Kuo daugiau iš viršaus pradėsime reguliuoti, tik apsunkinsime situaciją. Turime savaitę išbandyti, kaip viskas veikia. Neturėtumėme daryti didelių išvadų iš dviejų dienų darbo. Reguliavimo dar kol kas nereikia.“

Tarybos narys V. Adomaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad tėvai neturėtų persistengti padėdami vaikams mokytis: „Jeigu tėvai stengsis vaikui padėti, kuo toliau, tuo jam bus sunkiau. Mokytojai įsivaizduoja, kad vaikas dirba pats savarankiškai ir viską supranta. Jeigu jis supras, kad vaikui kažkas neaišku, bus teikiama pagalba. Nebūtinai vaikas turi visas užduotis atlikti gerai.“

Pedagogams tenka susidurti ir su saugumo spragomis. „Vienoje klasėje atsitiko taip, kad prisijungė ir visiškai pašalinis asmuo. Būtinai reikia, kad mokyklų vadovai dar kartą įspėtų mokytojus. Ne viena mokytoja jau pasidalijo apie tokius įvykius“, – kalbėjo V. Adomaitis.

Svarstė, ar atleisti nuo mokesčio

Nuotoliniu būdu iš dalies yra vykdomas ir neformalusis švietimas. Jis respublikoje yra vykdomas 76 proc. „Neformaliojo švietimo lėšos mus turėtų pasiekti iki Velykų“, – informavo rajono meras Antanas Kalnius.

Švietimo komitete buvo iškeltas klausimas dėl mokesčio už tą laiką, kuomet nevyksta neformaliojo ugdymo užsiėmimai. „Mokestis per tą laiką, kai nevyksta užsiėmimai, nebus mokamas. Ar galėsime tarybos sprendimu atgaline data tai patvirtinti taryboje?“ – klausė D. Martišauskienė.

A. Kalnius paaiškino, kad šį sprendimą taryba turės priimti balandžio pabaigoje įvyksiančiame tarybos posėdyje: „Sprendimus turėsime priimti atgaline data – taryba turės spręsti, ar reikėtų nerinkti mokesčio už šias veiklas.“

D. Martišauskienė paprašė A. Burbienės pasikalbėti su švietimo bendruomene ir išsiaiškinti jų nuomonę šiuo klausimu. „Kaip suprantu, mūsų neformaliojo švietimo įstaigos dirba nuotoliniu būdu, tuomet tikrai diskutuotinas klausimas, ar reikia atleisti nuo mokesčio“, – svarstė Švietimo komiteto pirmininkė D. Martišauskienė Šiai minčiai pritarė ir meras.

Susirūpino aplinkos darbuotojais

Nerimą kelia ir kitas klausimas – dėl ugdymo įstaigose dirbančių aplinkos darbuotojų. „Laikomės tos pozicijos, kad visi darbuotojai dirbtų ir išlaikytų tas pozicijas. Ar teisiškai įformintas aplinkos tvarkytojų darbas, jeigu jie kai kuriomis dienomis ir neina į darbą, nes tai yra ir saugumo klausimas?“ – klausė D. Martišauskienė.

Ministerija, anot Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, laikosi nuostatos, kad tinkamai suorganizavus darbą, valstybių ir savivaldybių įmonių darbuotojams neturėtų būti pagrindo skelbti prastovas ir mažinti darbo apmokėjimą, tačiau konkrečius sprendimus dėl darbo organizavimo švietimo įstaigoje priimti turėtų pats vadovas.

„Atsižvelgiant į protingumo kriterijus darbuotojui galima skirti darbą nuotoliniu būdu pagal visą darbo laiko apskaitą, skelbti prastovą ar tartis dėl ne viso darbo laiko, taip pat gali būti susitariama, kad būtų išnaudojamos neišnaudotos atostogos, bet tai daroma abipusiu pritarimu“, – įvardino J. Girdvainė.

Šiuo laikotarpiu ministerija siūlo ieškoti racionalių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti žmonių gaunamas pajamas ir išvengti jų netekčių. Bendra Vyriausybės ir ministerijos nuostata yra nemažinti žmonėms pajamų, o atsakingai organizuoti darbus.

Mūsų rajone tai taip pat aktualus ir jautrus klausimas. „Visas personalas tikrai šiuo metu neturi, ką daryti, ir jiems nėra to darbo. Kad žmonės išlaikytų pajamas tokiu sunkiu laikotarpiu, bandysime siūlyti jiems, kas nori, kad išnaudotų atostogas. Taip pat bus pasiūlyta mokėti už dalinę prastovą – žmogus be pajamų neliktų“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė.

Taip pat kilo klausimas, ar mūsų rajone švietimo įstaigų vadovai nepiktnaudžiauja esama situacija. „Nei iš mero, nei administracijos direktorės nebuvo jokio siūlymo, kad būtų mažinami etatai ar darbuotojai išleidžiami neapmokamų atostogų. Kaip tik skatinome, kad būtų užtikrinamas jų darbas. Gavome tokios informacijos, kad kai kuriose mokyklose buvo bandyta sutaupyti lėšų, tačiau tam buvo užbėgta už akių“, – tvirtino rajono meras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas