Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kodėl reikėtų rinktis lietuvišką medų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2020-03-27
Bitininkai su nekantrumu laukia tikrojo pavasario – didžiojo žydėjimo ir pagrindinio pavasarinio medunešio.

Netruks ateiti tikrasis pavasaris, o su juo – ir sodų, pievų žydėjimas, kuris bitininkams reiškia viena – pavasarinį medunešį. Šiandien bitininkai susiduria su daugybe iššūkių – klimato pokyčiai, vis gausesnis chemikalų naudojimas ūkininkų ūkiuose, naujos bičių ligos, ir, norint sėkmingai bitininkauti, juos būtina įveikti.

Vienas iššūkių – ir iš Kinijos, kitų trečiųjų šalių į mūsų rinką patenkantis atvežtinis medus, kuris su vietine produkcija konkuruoja žemesne kaina. Šalies bitininkai įsitikinę, kad jų bitynuose iškopinėtas medus atvežtinį gerokai lenkia kokybe, ką vartotojai ne visada įvertina.

Bičių sveikata – iš esmės gera

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šių metų pradžioje šalies Ūkinių gyvūnų registre buvo registruota 11 tūkst. 230 bičių laikytojų ir 223 tūkst. 479 bičių šeimos. Kretingos rajone registruoti 175 bičių laikytojai, bičių šeimų – 3 tūkst. 96.

Anot VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Paliučio, didžiausias iššūkis bitininkams – bičių užkrečiamosios ligos. „Mūsų tarnybos duomenimis, Lietuvoje epizootinė padėtis bičių užkrečiamųjų ligų atžvilgiu kontroliuojama ir iš esmės yra nebloga“, – patvirtinto A. Paliutis, akcentuodamas, kad pavojingų bičių užkrečiamųjų ligų, tokių, kaip mažasis avilio vabalas (gydymo nėra), Lietuvoje nėra nustatyta. Kita plačiai paplitusi invazinė bičių užkrečiamoji liga – varozė – diagnozuojama kiekviename bityne, tačiau šios ligos išplitimas ir gydymas priklauso nuo bitininko žinių ir gebėjimo ją kontroliuoti bei gydyti.

VMVT keletą metų vykdo ir kitos užkrečiamosios bičių perų ligos – amerikinio bičių perų puvinio – stebėseną, t. y. kasmet Lietuvoje dėl šios ligos ištiriama apie 3 tūkst. mėginių iš 500 Lietuvos bitynų. Praėjusių metų VMVT duomenimis, Kretingos rajone bičių užkrečiamųjų ligų nustatyta nebuvo.

Už kokybę atsako bitininkas

Mūsų šalies bitininkų bitynuose iškopinėtas medus turi atitikti saugos ir kokybės reikalavimus, nustatytus Medaus techniniame reglamente, o Europos Sąjungos teisės aktai nustato, kad už pagaminto ir tiekiamo prekybai produkto – šiuo atveju medaus – saugą ir kokybę atsako bitininkas.

VMVT pagal kompetenciją vykdo bitynuose gaminamo medaus taršos kenksmingomis liekanomis stebėseną, dėl to Lietuvos bitynuose kasmet paimama per 100 mėginių dėl vaistų ir pesticidų liekanų nustatymo. Pagal patvirtintą planą, VMVT inspektoriai vykdo medaus kontrolę rinkoje, ima valstybinius mėginius iš parduotuvėse, turgavietėse prekiaujamo medaus, atlieka tyrimus, siekiant nustatyti, ar tiekiamas medus atitinka saugos ir kokybės kriterijus.

„Bitininkai patiria nuostolių dėl ne savo kaltės. Ūkininkai, naudojantys chemines augalų apsaugos priemones, turėtų atsakingiau naudoti šias medžiagas, o apie jų planuojamą panaudojimą nustatyta tvarka privalo informuoti bitininkus“, – teigė Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas (mentorius) Jonas Stanius.

Svarbu, kad pateiktas prekybai medus būtų tinkamai paženklintas, užtikrintas jo atsekamumas, o vartotojui pateikta visa informacija. Ant kiekvienos parduodamo medaus pakuotės turi būti nurodyta: medaus pavadinimas, įmonės, kurioje pagamintas medus, pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, galiojimo terminas, ženklinimo etiketėje privalu nurodyti ir medaus kilmės šalį.

Medaus kokybės parametrai. Kokie jie?

Pagrindinius medaus sudėties ir kokybės reikalavimus mūsų šalyje reglamentuojančiame Medaus techniniame reglamente nurodyta, kokius kriterijus turi atitikti kokybiškas medus.

Medaus kokybę lemia jame esantis fruktozės ir gliukozės, sacharozės, drėgmės, vandenyje netirpių medžiagų, laisvųjų rūgščių kiekis, elektrinis laidumas, diastazės aktyvumas ir kiti kokybės parametrai. Tarkim, drėgmės kiekis meduje negali būti didesnis kaip 20 proc., ir drėgmės meduje būna per daug, kai medus, bitėms jo nesubrandinus, bitininko išsukamas dar neišgaravus drėgmei. „Kuo daugiau meduje drėgmės, tuo didesnė rizika, kad medus pradės rūgti. Rūgimo procesą meduje galima pastebėti ir be specialių tyrimų – rūgstantis medus skystėja, putoja, paviršiuje susidaro dujų burbuliukai, juntamas specifinis kvapas“, – paaiškino veterinarijos specialistas. Kitas – diastazės aktyvumo (pagal J. E. Šadės metodą) – kriterijus parodo, ar medus natūraliai perdirbtas bitės organizme, kiek meduje yra vertingųjų medžiagų – fermentų. Medaus techninis reglamentas nurodo: kokybiškame meduje turi būti ne mažiau kaip 8 vienetai vadinamųjų Šadės vienetų. „Kuo didesnis diastazės vienetų skaičius, tuo natūralesnis medus. VMVT atliktų tyrimų duomenimis, šis kriterijus lietuviškame meduje gerokai aukštesnis negu įvežtiniame meduje, kas patvirtina, kad kokybiškesnis, natūralesnis – Lietuvoje surinktas medus“, – įvertino J. Stanius.

Medų veikiant aukšta temperatūra, susidaro tokia nuodinga medžiaga kaip hidroksimetilfurfurolas – jo kiekis gali gerokai padidėti kaitinant medų, kai jį reikia išfasuoti iš didelių talpų, jo kur kas daugiau būna ir medaus, surinkto tropinio klimato šalyse, sudėtyje. Todėl krašto bitininkai ir pataria vartotojams pirkti medų iš vietinių žinomų bitininkų, kurie medų fasuoja iškart į nedideles talpas.

Medaus pirkėjus dažnai domina, ar jie, pirkdami medų, neįsigyja falsifikuoto produkto. Specialistų teigimu, pastaraisiais metais VMVT prekyboje nėra nustačiusi medaus falsifikavimo atvejų ir tokių atsitikimų, kai meduje buvo nustatomas pridėtinis cukrus, krakmolas ar kiti falsifikavimui skirti priedai, nebepasitaiko.

Medaus kokybei įtakos turi tai, kokiomis sąlygomis jis yra laikomas. Geriausia medų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc., optimali temperatūra – 5–10 laipsnių šilumos. Medaus negalima laikyti šviesoje, ypač to, kuris yra stikliniuose induose. Veikiamas saulės šviesos, jis netenka antimikrobinių savybių, sunaikinamos biologiškai aktyvios medžiagos.

Ilgam laikymui tinka tik subrandintas medus iš užakiuotų korių, kuriame drėgmės procentas neviršija 20 proc. Toks medus gali būti saugomas neribotą laiką, tačiau medui gamintojas privalo nurodyti galiojimo terminą, kurį nustato patys medaus gamintojai, ir dažniausiai tai yra vieneri ar dveji metai. Vis dėlto medaus žinovai rekomenduoja vartoti medų nuo vieno medunešio iki kito ir atnaujinti atsargas įsigyjant naujo derliaus medaus.

Kas nulemia medaus kokybę ir jo vertę

Anot VMVT specialistų, medus visų pirma vertinamas dėl savo unikalių savybių. Medus vertingas dėl jame esančių organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų. Naudingų savybių turi tik tas medus, kurį bitės pagamina iš žieduose surinkto nektaro, arba iš augalais mintančių vabzdžių išskiriamo ir bičių surinkto skysčio – tai, specifinis, vadinamasis lipčiaus medus. Viską, ką surinko miškuose ir laukuose, bitės perdirba savo organizme, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti. Natūralaus medaus skonis, kvapas, spalva – priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko medų, rūšies, taip pat – nuo metų laiko, kada suneštas medus.

Perkant medų, reikėtų atkreipti dėmesį į jo galiojimo laiką, spalvą, konsistenciją ir net kvapą. Spalva ir sudėtis priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą. Nektaro medus gali būti nuo skaidrios bespalvės iki tamsiai rudos spalvos su įvairiais atspalviais. Bespalvis medus – surinktas iš baltųjų akacijų, aviečių, dobilų, barkūno žiedų. Šviesiai geltonos spalvos – iš liepų, liucernų, garstyčių žiedų. Gintarinis – iš saulėgrąžų, gluosnių, agurkų žiedų, tamsiai geltonos spalvos – iš grikių, viržių, kaštonų, tabako, miško augalų. Tamsios spalvos medus – tai lipčiaus medus, vyšnių žiedų. Medaus spalva taip pat priklauso nuo metų laiko, bičių rūšies, korių senumo. Medaus kvapas arba aromatas priklauso nuo jame esančių eterinių aliejų. Kiekvienos medaus rūšies specifinį kvapą nulemia žiedų nektaras – liepų, aviečių, akacijų ir kt. augalų žiedų medus itin aromatingas. Žinotina ir tai, kad kristalizuodamasis medus šviesėja.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas