|
|
|
Laisvės vaikas labiausiai vertina galimybę rinktis
„Lietuva – tai namai, šeima. Kad ir kur bebūtume, visada čia grįšime, gal ne visam laikui, bet nors trumpam“, – tikino Londone gyvenanti ir prieš 30 metų vienintelė Kretingoje Kovo 11-ąją gimusi Odeta Tvarkūnienė. Norėdama save išbandyti ir su vyru Kasparu Tvarkūnu išvykusi gyventi į Angliją, Odeta Lietuvą įvardijo kaip svarbiausią šalį, į kurią norisi sugrįžti. Gavo dovaną Kokią ypatingą dieną gimė, mergina suprato ne iš karto. „Vaikystėje nelabai supratau, kokia svarbi ši diena“, – teigė ji. Tačiau jos šeimai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė yra itin svarbi. „Dauguma tiesiog iškelia vėliavą ir tiek, tačiau mūsų šeimoje ją švęsdavome visada – kiek prisimenu, visada klausydavomės dainos „Laisvė“, – prisiminė Odeta. Odetai didžiausios meilės tėvynei pavyzdys – jos tėvai Nijolė ir Pranas Lengvinai bei močiutė. „Jie – tremtinių vaikai, anūkai. Manau, kad jie yra žmonės, kurie iš tikrųjų supranta didžiąją laisvės vertę“, – atkreipė dėmesį O. Tvarkūnienė. Pradėjusi lankyti mokyklą mergina apie šią Lietuvai svarbią dieną norėjo sužinoti vis daugiau ir daugiau. „Ėmiau klausinėti tėvų, močiutės, mokytojų. Kadangi gimiau tokią dieną, buvau įpareigota žinoti daugiau negu kiti mano klasės draugai, nes mokykloje nuolat manęs mokytojai prašydavo, kad apie ją papasakočiau“, – patirtimi dalijosi Kovo 11-ąją gimusi moteris. Odeta didžiuojasi ir džiaugiasi gimusi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kad esanti laisvės vaikas. Vis dėlto būdama mokinė dažnai liūdėdavo, kad gimė būtent tokią dieną, nes neturėdavo galimybės gimtadienį švęsti mokykloje. „Skųsdavausi tėvui, kad visus gimtadienius turiu švęsti namie, nes niekas neina į mokyklą. Tačiau vieną kartą tėtis pasakė: „Pažiūrėk per langą, matai, kiek kabo vėliavų. Kiekvienas žmogus, iškėlęs vėliavą, švenčia šią dieną kartų su tavimi, dauguma nedirba ir laiką leidžia su savo šeima. Tu, gimdama šią dieną, gavai tokią dovaną, vertink tai.“ Dabar pagalvoju, kad gimtadienius visada švęsdavau su savo šeima tą pačią dieną“, – pasakojo O. Tvarkūnienė, prisiminusi, jog kažkada skaičiavo, kiek vėliavų buvo iškelta, o grįžusi namo pasidžiaugė, kad daug žmonių šventė kartu. Tėvas Odetai skiepijo meilę savo kraštui, parodė, kokia svarbi yra tėvynė. „Lietuva jam – namai, kuriuos reikia branginti, mylėti, saugoti, rūpintis. Manau, mano gimimas tokią dieną dar labiau sustiprino šiuos jausmus, todėl mums su broliu buvo skiepijama, kad ir kur bebūtumėme ir ką bedarytumėme, visada grįžtumėme namo“, – kalbėjo O. Tvarkūnienė. Kaip ir daugumai tėvų, taip ir Odetos, nerūpėjo, kokią dieną gims jų pirmagimis. „Kai paklausiau tėvų, ką jiems reiškė, kai gimiau tokią dieną, jie abu atsakė: „Mums buvo nesvarbu, kokia diena, koks laikas, mes tavęs labai laukėme. Tu buvai pirmas vaikas mūsų šeimoje, todėl neįmanoma apibūdinti džiaugsmo, kuomet laikai ant rankų savo vaiką“, – prisiminimus įvardijo kretingiškė. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti sutuoktiniams Odetai ir Kasparui atrodo svarbu ir šiandien, nors ir išvykus svetur. „Pirmas dalykas, kurį padaro mano vyras Kovo 11-ąją, – iškelia Lietuvos trispalvę. Visada stengiamės pasigaminti lietuviškų patiekalų, susisiekiame su šeima, nes neįsivaizduoju gimtadienio be jos. Nors ir esame toli, tačiau vis dėlto išliekame kartu. Kaip ir Kovo 11-ąją, kai visa Lietuva laikėsi sykiu, todėl dabar galime vadintis nepriklausoma valstybe“, – mintis dėstė O. Tvarkūnienė. Neatmeta galimybės sugrįžti Prieš ketverius metus išvykti į Londoną Odetą paskatino noras išbandyti save. „Lietuvoje tikrai sekėsi gerai. Tuomet dirbau parduotuvės vadove, pinigų užteko, nusipirkau ir butą, todėl išvykti neplanavau. Tačiau žinote, kaip būna: kai turi, norisi dar daugiau, todėl ir išvykome į Angliją“, – apsisprendimą įvardijo O. Tvarkūnienė. Išvykus svetur lietuviams lengva nebuvo – vadovės darbą mergina turėjo iškeisti į baristos darbą kavos parduotuvėje. „Galvodavau, ką aš prisimąsčiau. Kadangi esu užsispyrusi, manau, čia ir pasirodė žemaitiškas charakteris, norėjau tobulėti – dabar esu parduotuvės vadovė vienoje didžiausių kompanijų Anglijoje „Costa“, – kalbėjo Odeta. Nors Londone lietuvei sekasi gerai, tačiau gimtojo krašto ilgesys išlieka. „Kaip mano tėtis sako, Lietuva yra namai. Nesakau, kad Anglijoje – blogai, ypač, kai įsitvirtini. Mano vyras – kaunietis, todėl kartais net nesijaučia, kad gyvename užsienyje, daug draugų taip pat lietuviai. Ilgesys dažniausiai atsiranda vasarą, kai grįžtame namo. Mūsų šeima turi susitarimą, kad visi grįžtame būtent vasarą. Mes su vyru gyvename Anglijoje, o brolis Romas Norvegijoje, todėl mums tai labai svarbu“, – akcentavo kretingiškė. Gyvenanti toli nuo savo gimtojo krašto ir jo ilgėdamasi Odeta pripažino: „Gyvendamas užsienyje pradedi labiau vertinti savo gimtinę, nes visada, kai manęs paklausia, iš kur aš arba kuo ypatinga Lietuva, ir pradedu pasakoti, žmonės nustemba, kokia maža šalis, o turinti tiek daug.“ Kai kurie visuomenėje yra linkę smerkti išvykusius svetur ir netiki, kad jie gali mylėti savo tėvynę, tačiau O. Tvarkūnienė su tuo kategoriškai nesutinka: „Net neįsivaizduoju, kaip galima nemylėti savo gimtinės, man tai nesuvokiama. Manau, laisva Lietuva ir yra tai, kad žmogus gali rinktis. Kol kas mano pasirinkimas – gyventi Anglijoje ir, nemanau, kad toks pasirinkimas nuslopino šiltus jausmus savo šaliai.“ Anot jos, būdami toliau nuo namų sutuoktiniai dar labiau pradėjo juos vertinti: „Visada palaikome savo šalies sporto komandas, žaidėjus, jeigu Londone rodo lietuvišką filmą, vyksta koks nors renginys, koncertas, stengiamės juose dalyvauti.“ Sutuoktiniai neatmeta galimybės ir grįžti į Lietuvą. Odetos brolis su šeima iš Norvegijos jau planuoja sugrįžti visam laikui. „Mano vyras sako, kad kažkada tikrai grįšime. Kol kas planuojame tik vasaros atostogas Lietuvoje, tačiau šiandien pasakiusi „ne, negrįšiu“, rytoj atsikėlusi jau galiu krautis daiktus ir vykti į Lietuvą. Gerai, kad esame laisvi žmonės ir galime rinktis, ką daryti, kur keliauti ir ką veikti gyvenime“, – teigė O. Tvarkūnienė.
|
|
