|
|
|
Dešimtokų žinių patikrinimas: reikia jo ar tik kelia stresą?
Kiekvienais mokslo metais visų Lietuvos dešimtokų žinios tikrinamos per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Gegužės ir birželio mėnesiais tikrinamos matematikos ir lietuvių kalbos, o vasario pabaigoje – anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos žinios. Tarp mokinių kyla diskusijų, ar tai yra naudinga mokiniams, ar tik kelia stresą. Jaučia įtampą Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokė Viltė Kniežaitė į PUPP egzaminus žiūri labai rimtai, nors jie ir nėra labai reikšmingi, bet merginai jie atrodo svarbūs norint pakeisti mokyklą. Pirmą pusmetį mokinė nejautė streso, bet laikui einant jį patyrė, ypač prieš artėjančią viešojo kalbėjimo įskaitą. „Vis dėlto tai yra visų žinių, kurias įgijai iki X klasės, įvertinimas, – sakė mergina. – Žiūrėjau ankstesnes užduotis, kurios nepasirodė ypatingai sunkios, todėl streso dėl neišlaikymo tikrai nėra. Truputį nerimauju dėl bendrų rezultatų ir kad galiu nusivilti savo jėgomis.“ V. Kniežaitės manymu, norint nejausti streso, reikia per daug apie patikrinimus negalvoti. Vis dėlto tai yra ne valstybiniai brandos egzaminai, o paprasti įvertinimai to, ką išmoko per dešimt metų. Kadangi PUPP neturi ypatingai svarbios reikšmės, mergina stengiasi išlikti rami, mokosi, stebi kaip jai sekasi. Dešimtokė dar nesijaučia visiškai pasirengusi egzaminams, ypač užsienio kalbų patikrinimams, kurie vyksta vasario pabaigoje, bet ji stengiasi investuoti į tai laiko ir pastangų. „Manau, kad turėdami užsispyrimo ir didelio noro galime pasiekti, ko norėtume“, – teigė pašnekovė. Mokinės nuomone, PUPP yra reikalingi, nes tai lyg pradžia brandos egzaminams. Juose mergina tikisi jausti šiek tiek mažiau streso, nes jau žinos, kaip viskas vyksta. Taip pat ji pridūrė, kad panašaus tipo egzaminus, kurie vadinami standartizuotais testais, rašo ir žemesnėse klasėse. Darbėnų gimnazijos dešimtokei Samantai Žebrauskytei irgi rūpi artėjantys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai. Ji nori pasiekti kuo geresnių rezultatų ir į XI klasę žengti su kuo geresniais pažymiais. „Šie egzaminai tikrai kelia stresą. Manau, kad kiekvienas mokinys turi baimę tą dieną iš lovos išlipti „ne ta koja“, – tikino S. Žebrauskytė. – Viena diena atstoja visą dešimties metų mokymąsi.“ Pašnekovė pasakojo, kad stresas pasireiškia nuovargiu, nes norisi kuo daugiau informacijos įsisavinti ir kuo geriau pasirengti, todėl dažniausiai nebelieka laiko sau.
Suteikia naudos „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas padeda mokiniams ruoštis mokytis toliau XI ir XII klasėse. Šie egzaminai paskatina mokytis, susikaupti“, – nuomone dalijosi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Milda Šukienė. Mokytojos nuomone, dauguma mokinių į šiuos patikrinimus žiūri rimtai ir tik keliems šie dalykai nerūpi. Tokie egzaminai, anot pašnekovės, reikalingi mokymosi nuoseklumui. Jau IX klasėje pedagogai supažindina su artėjančiu patikrinimu, o X klasėje mokiniai pradeda jam rengtis rimčiau ir atlieka įvairias užduotis. Kad mokiniai nejaustų streso, M. Šukienė bando juos pratinti prie laiko, kuris skirtas egzamino rašymui. Kai kurie mokiniai įpratę neišnaudoti duodamo laiko, nesivargina, nesistengia, palieka nepadarytų užduočių. Mokytoja pasiūlė visada bandyti ieškoti atsakymų. Tačiau M. Šukienė žinių patikrinime įžvelgė ir neigiamų dalykų. „Nežinau, ką reikėtų sugalvoti kitaip, bet, mano nuomone, lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimas dešimtokams yra per platus. Egzaminą sudaro viešasis kalbėjimas, teksto suvokimo, gramatikos užduotys, rašinys. Manau, kad galėtų susiaurinti ir tikrinti raštingumą bei viešąjį kalbėjimą, nes tie dalykai yra tikrai reikalingi. Rašinys – subtilus dalykas, bet vis dėlto jis bus svarbus XII klasėje“, – nuomone dalijosi mokytoja. Tos pačios gimnazijos matematikos mokytoja Aušra Bončkienė neabejojo, kad kiekvienas patikrinimas duoda naudos, kadangi mokinys gali matyti, ką moka ir ko ne. „Jei nesitikrinsi žinių, tai nesusimąstysi, ką turi išmokti, ko gali siekti toliau. Visa tai yra ne tik žinių patikrinimas, bet ir savęs įsivertinimas, nes po to turi nuspręsti, ką renkiesi daryti ateityje: rinktis A ar B lygį, siekti universiteto ar kolegijos“, – teigė matematikos mokytoja. Anot A. Bončkienės, sistemingai besimokantiems mokiniams žinių patikrinimas turėtų būti lyg platesnės apimties kontrolinis darbas ir tokie mokiniai neturėtų jausti streso, o tie, kurie eina į PUPP kaip į loteriją, kurioje pasiseks ar ne, turėtų jausti stresą. Taip pat pakankamai stresą jaučia tie mokiniai, kurie stengiasi mokytis, tačiau jiems nepavyksta. Vis dėlto mokytoja nemano, kad reikėtų šių patikrinimų atsisakyti dėl sukeliamo streso. „Žinių patikrinimas X klasėje nieko nereiškia, ir tai yra problema, nes tu tik sužinai savo mokėjimo lygį, tačiau tai nedaro jokios įtakos, o turėtų, – svarstė matematikos mokytoja. – Dabar niekas nedraudžia mokiniui, kuris egzaminą išlaiko nepatenkinamu lygiu, pasirinkti toliau mokytis dalyką A lygiu, nors galbūt to daryti nereikėtų.“ Pateikė patarimų Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos psichologė Daiva Martinkuvienė teigė, kad mokiniai jaučia stresą prieš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kaip ir prieš bet kokį kitą kontrolinį darbą. Moksleiviai susimąsto, kaip jiems pasiseks, nes vis dėlto jų darbas bus vertinamas. „Atsiranda mokinių, kurie ateina pas psichologę pasakyti, kad jaučia stresą, bet tai – ne dažnas atvejis. Dažniau tokių atvejų pasitaiko prieš valstybinius brandos egzaminus, o ne prieš PUPP“, – sako D. Martinkuvienė. Jos nuomone, mokiniai labiausiai nerimauja prieš viešojo kalbėjimo įskaitą. Šis etapas sukelia didesnį stresą negu egzaminai raštu, kadangi žmonės turi viešojo kalbėjimo baimę, neturi tam pakankamai įgūdžių. Anot psichologės, geriausiai stresą mažina kvėpavimo pratimai, pavyzdžiui, gilus kvėpavimas. „Reikia giliai įkvėpti, truputį užlaikyti kvėpavimą ir lėtai iškvėpti. Jeigu norime, kad kvėpavimo pratimai mums padėtų, reikia praktikuoti ir įvaldyti visa tai kasdienybėje, o tada tokie pratimai padės ir stresinėje situacijoje“, – akcentavo D. Martinkuvienė. Kad mokytojas būtų pagalbininkas mokiniui, ir pats turi nejausti per didelio streso, nedidinti baimės mokiniams gąsdindamas juos egzaminais. Mokytojai kartais ypač susirūpina dėl moksleivių būsimų rezultatų ir tas stresas perduodamas jaunimui. Žinoma, didesnis dėmesys skiriamas abiturientams. Prieš jų egzaminus psichologė veda streso valdymo užsiėmimus, paskaitas, duoda patarimų, ką daryti egzamino išvakarėse, jo dieną, iš karto po egzamino. Egzamino išvakarėse D. Martinkuvienė siūlė nebandyti įsisavinti naujos informacijos ir pasikartoti tai, ką išmokote. Egzamino dieną reikėtų pasirūpinti, kad kažkas laiku pažadintų, nes tada nejaustumėte papildomos įtampos dėl baimės neišgirsti žadintuvo. Be to, siūloma pavalgyti pusryčius ar bent išgerti arbatos, kad alkis neblaškytų dėmesio. Po egzamino – neskubėti su draugais aptarinėti, ar teisingai atsakėte į klausimus, nes jau nieko nepakeisite. „Draugai sustoja aptarti atsakymų ir pradeda skaičiuoti taškus, galvoti, kad neišlaikys, o tai tik dar labiau padidina įtampą. Visada sakau, kad išlaikius egzaminą reikėtų nebegyventi su juo, nes nieko nebegalima pakeisti“, – tikino D. Martinkuvienė. Ji tvirtino, kad jausti jaudulį yra normalu, žmogiška. „Patikrinimo situacijoje įtampa kyla natūraliai, tik reikia stengtis, kad ji nebūtų per didelė“, – patarė psichologė.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
