|
|
|
Technologijos ir verslo mokykla – arčiau tikslo
Aiškėja Kretingos technologijos ir verslo mokyklos ateitis – penktadienį įvykusiame rajono Savivaldybės Švietimo komiteto posėdyje priimtas protokolinis sprendimas šią ugdymo įstaigą palikti savarankiška, iš Kretingos rajono švietimo centro į ją perkėlus Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus klases. Sprendimas šį mėnesį dar bus teikiamas svarstyti rajono tarybai. Sudarys bendradarbiavimo sutartis Komiteto narių nuomone, reorganizacijos metu būtų išspręstos iškart dvi problemos: išsaugota rajonui reikalinga dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus nykstanti profesinė mokykla bei įvykdytas reikalavimas Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių eliminuoti iš dabartinio Kretingos rajono švietimo centro, prie kurio, vykdant Kretingos rajono pedagogų švietimo centro reorganizaciją, rajono tarybos sprendimu, jis buvo prijungtas 2016-aisiais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija griežtai laikosi nuostatos, kad mokykla yra mokykla, kurioje žmonės įgyja tam tikrą išsilavinimą, todėl ir veikti turi pagal mokyklos statusą. Meras Antanas Kalnius pasidalino mintimis iš susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje už profesinio mokymo sritį atsakingu viceministru Arūnu Plikšniu. Tame susitikime taip pat dalyvavo Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkės pavaduotojas Darius Petreikis. Profesinio mokymo tinklą ruošiamasi pertvarkyti, yra nurodytos ir datos, į kurias, anot mero, būtina orientuotis: ministro įsakymas dėl profesinio mokymo plano skelbiamas iki vasario 29 dienos, o iki balandžio 1 dienos parengiami Lietuvos Vyriausybės nutarimo projektai dėl šio plano įgyvendinimo. „Jei ruošimės, nepraleisim terminų, pertvarka įmanoma iki rugsėjo 1-osios“, – sakė A. Kalnius. Merui įspūdį padarė tai, kad savarankiškos profesinės mokyklos su bendrojo lavinimo mokyklomis galės sudaryti trišales bendradarbiavimo sutartis. Tokią perspektyvą jis matytų ir Kretingoje. Žemė bus reikalinga Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė teiravosi, koks būtų naujojo darinio – profesinės mokyklos su Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo klasėmis – finansavimas, kaip prie to prisidėtų savivalda? Anot mero, Savivaldybė prisidėtų prie vieno neformalaus švietimo darbuotojo, valytojo, ūkinės dalies išlaikymo. „Su viceministru kalbėjom ir apie tai, ką galėtume daryti su Technologijos ir verslo mokyklos turimu turtu, sutarėm, kai ką pasilikti, ko nereikia, – parduoti, o gautas lėšas panaudoti mokyklos mokymo bazei atnaujinti, pastatams rekonstruoti“, – sakė A. Kalnius. D. Petreikio nuomone, profesinė mokykla yra per daug išsiplėtusi, turi nereikalingų statinių ir žemės. Bet šie kolegos teiginiai užkliuvo Vladui Baltuoniui. Jo teigimu, mokiniai ten daug mokosi praktiškai, mokykla iš to dar užsidirba ir lėšų, žemė reikalinga. Tam pritarė D. Martišauskienė. Be to, jos žodžiais, Kretingos technologijos ir verslo mokykla vienintelė Klaipėdos regione dirbanti su ūkininkais bei su jaunaisiais ūkininkais, kurie čia išsilaiko traktorininko teises, įgyja vairuotojo kategorijas, kelia kvalifikaciją vykstančiuose kursuose ir seminaruose. V. Baltuonis pateikė keletą Danijos pavyzdžių, kai profesinėse mokyklose ir dviem ar trim moksleiviams, pasirinkusiems studijuoti kiaulininkystę, avininkystę ar kurią nors kitą žemės ūkio šaką, sudaromos sąlygos teorinę dalį mokytis ugdymo įstaigose, o praktikuotis ūkininkų fermose. „Neturintiems dvimečio išsilavinimo Danijoje nė ūkio paveldėti negalima“, – pridūrė jis. Komiteto narys pats yra ūkininkas, Kalniškiuose turi kalakutų fermą, teigė, kad iš Joniškio buvo atsiradę moksleivių, norinčių atlikti praktiką, tačiau nėra meistrų ar pameistrių, galinčių su moksleiviais užsiimti. D. Martišauskienė patikino, kad Lietuvos profesinėse mokyklose neleidžiama komplektuoti grupių, jeigu jose nesusirenka 12 asmenų, norinčių tą dalyką mokytis. Komiteto pirmininkė mero klausė, kas – Savivaldybė ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – mokėtų už šildymą, vandenį, elektrą, prie Technologijos ir verslo mokyklos prijungus Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių? „Kokias sąlygas derybų metu susiderėsim, tokias ir turėsim. Jei keturiasdešimt ar penkiasdešimt tūkstančių eurų savivalda prisidėtų, tai būtų reikšminga“, – sakė A. Kalnius.
Galėtų mokytis modulių Prieš priimant protokolinį sprendimą išsaugoti savarankišką Technologijos ir verslo mokyklą į ją iš Švietimo centro perkeliant Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo klases, nuomones pareiškė komiteto nariai Vilius Adomaitis, Vaidas Kuprelis, rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Vedėja buvo išanalizavusi pilotinį Alantos technologijos ir verslo mokyklos projektą – čia kitų ugdymo įstaigų mokiniai pasirenka modulį ir jį baigia, išmoksta amato, įgyja sertifikatą, gali dirbti. Kretingos vaikai, iškritę iš bendrojo ugdymo konteksto, taip pat galėtų integruotis, rasti sau vietą visuomenėje. Toks profesinis mokymo centras su Suaugusiųjų mokymo skyriumi sudarytų trišales sutartis su visomis rajone esančiomis mokyklomis ir su mokiniais, kurie norėtų dalyvauti modulinėse programose, baigti papildomus mokymus. Šiame centre, pasak A. Burbienės, modulinės mokymo programos galėtų būti rengiamos ir suaugusiesiems. Trečia kryptis, iš ko mokykla savarankiškai užsidirbtų lėšų ūkiui išlaikyti, būtų kursų organizavimas, neformalus suaugusiųjų švietimas per programas, kurias siūlo kiti švietimo ir profesinio mokymo centrai. „Ar bendrojo ugdymo mokiniams pasirinkus papildomus modulius profesinėje mokykloje, jų darbo krūviai neviršys higienos normų, ar bus išspręstas vaikų pavėžėjimo klausimas, ar turėsim tiek resursų?“ – šie klausimai vedėjai kėlė nerimą. Modelis – geras, bet ar pritaikytų? Pavėžėjimo problemą ministerijoje meras teigė jau aptaręs – viceministras pažadėjo, jog, reorganizavus Technologijos ir verslo mokyklą, transportą išskirtine tvarka Kretinga galėtų gauti. Bet, D. Petreikio žodžiais, kur kas didesnė problema – higienos normos. „Nuo rugsėjo 1-osios planuojama priimti teisės aktų papildymus, kad mokiniai galėtų registruotis dviejose ugdymo įstaigose. Gal atrodau neigikas, kuris visada ką nors neigia, bet, ar susikūrę modelį, tikrai jį teisiškai pritaikysim? Vienuoliktokai–dvyliktokai, kurie pasirinko B lygį ir turi mažiau pamokų, dantis sukandę dar ištemps. O kaip bus su devintokais–dešimtokais, kurie 6 pamokas „atpylę“ bendrojo lavinimo mokykloje, dar 5-ias turės – profesinėje? Nė vienos laisvos dienos jiems duoti negalime, nes nebaigs programos. Tad pirmiau apie tai mąstykim, antraip visas mūsų darbas bus absoliutus nulis“, – kalbėjo komiteto narys. Dar viena problema, kurią jis išryškino – kas uždraus toje mokykloje baigusiems 10 klasių likti mokytis toliau, kai mokykla bus ne vien profesinio mokymo, bet ir teikianti bendrąjį išsilavinimą? Atsiras konkurencija gimnazijoms. Išvardino kryptis D. Martišauskienės teigimu, vis dėlto reorganizuotos Technologijos ir verslo mokyklos pagrindinės veiklos kryptys turėtų būti orientuotos ne į atsivežamus IX–X klasių mokinius, o į Kretingos rajono darbdaviams reikalingų naujų specialybių licencijavimą, akreditavimą ir įdiegimą. Antra kryptis – suaugusiųjų švietimas, kai žmonės mokosi vieno ar dviejų modulių ir įgyja kompetencijas. Jaunimo klasių perkėlimas į profesinę mokyklą taip pat turėtų teigiamą pusę, nes šioms klasėms reikalingas stiprus ikiprofesinis mokymas. Į Technologijos ir verslo mokyklą perkėlus Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą, J. Pabrėžos gatvėje esančiame pastate vietoj trijų liktų du skyriai – Neformaliojo švietimo ir Pedagoginės psichologinės pagalbos. „Tuo pačiu dar išspręstume Savivaldybės patalpų problemą. J. Pabrėžos gatvėje esančiame pastate atsilaisvintų visas aukštas, o mokinius perkeltume į geresnes patalpas, tik tiek, kad jos – ne miesto centre. Dabartinėse patalpose nėra nei sporto salės, nei laboratorijų, o ten viskas įrengta“, – idėjai pritarė V. Adomaitis. V. Kuprelio žodžiais, pasirinkimas – menkas. Siekiant išlaikyti Technologijos ir verslo mokyklą savarankiška įstaiga, Savivaldybė savo namų darbus atliko, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomas modelis – įdomus, belieka tam pritarti.
|
|
