|
|
|
Vasaros sostinėje ūžė stintomis kvepianti šventė
„Didle džiaugamies, ka stinta – menka paveizietė, bet baise skani žovelė – į Palonga tėik žmuoniu sotraukė“, – atidarydamas jau septynioliktąją šventę „Palangos stinta“ žemaitiškai prabilo vienas jos sumanytojų ir organizatorių „Stintų ordino“ kancleris Nerijus Stasiulis. O pasidžiaugti išties buvo kuo: savaitgalį ūžusi šventė buvo rekordinė tiek dalyvių, tiek svečių gausa. Tradicijos ir naujovės Rekordiškai daug dalyvių iš visų etnografinių Lietuvos regionų ir kaimyninių šalių Latvijos, Baltarusijos dalyvavo Tautodailės metams skirtame kermošiuje – tris dienas savo gaminius siūlė Vytauto gatvėje įsikūrę tautodailininkai bei kulinarinio paveldo meistrai. Su Tautodailės metais susijusios ir „Palangos stintos 2020“ naujovės: nauju šventės akcentu tapo ir, kaip tikimasi, nauju jos simboliu taps Didžioji sėkmės stinta. Ją drožė, kalė ir iš medinių lentučių sudėliojo palangiškis tautodailininkas, medžio skulptorius Linas Žulkus kartu su savo bendraminčiais. Kiekvienas Stintų šventės dalyvis galėjo ant Didžiosios sėkmės stintos užrašyti linkėjimus sau, bičiuliams ar Palangai. O besibaigiant pagrindinei šventės dienai, šeštadieniui, buvo surengtos iškilmingos Didžiosios sėkmės stintos palydos J. Basanavičiaus gatve iki pat jūros, kur ji buvo sudeginta – ugnimi užtvirtinta, kad visi ant jos surašyti linkėjimai tikrai išsipildys. Centrinėje miesto aikštėje įsikūrusiame Amatų kieme buvo galima išvysti senuosius lietuvių amatus. Be kitų meistrų, medžio drožybos subtilybes demonstravo vydmantiškis tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas, pirmą kartą Palangoje pristatytas ir rekordas – Darbėnuose gyvenančių tekstilininkų bei kolekcininkų Daivos ir Arūno Dudėnų austų juostų bei rankšluosčių paroda. Įšventino naujus riterius Šventės atidarymo ceremonija tradiciškai vyko Jūratės ir Kastyčio skvere. Į aikštę įžengusiems „Palangos stintos 2020“ koncerte dalyvavusiems kolektyvams ir čia susirinkusiems svečiams skanduojant „Stinta-pūkis“, į sceną pakilo ir šventės dalyvius pasveikino „Stintų ordino“ riteriai Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, linkėję visiems, atėjusiems ir atvažiavusiems į Palangą, sėkmės žvejyboje, gyvenime, darbe ir meilėje, o taip pat būti sveikiems, sotiems ir laimingiems. Sveikinimo žodį žemaitiškai, lietuviškai, rusiškai, latviškai ir estiškai tarė Seimo narys Antanas Vinkus. Jau keliolika metų šventės atidarymo ceremonijos metu į „Stintų ordiną“ įšventinami nauji riteriai. Šiemet, Tautodailės metų proga, jais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas ir Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė. Į riterius įšventinta ir tradicines Stintų meškeriojimo varžybas kasmet organizuojanti Živilė Mačenskienė.
Sugavo dvi stintas Po inauguracijos ceremonijos atminimo suvenyrais bei medaliais buvo apdovanoti nuo septintos ryto vykusių meškeriojimo varžybų nugalėtojai: šiemet jose varžėsi 30 komandų. Trečia vieta atiteko 1 kg 675 g įvairios žuvies sugavusiai dviejų palangiškių Jonų komandai, pasivadinusiai „Medvalakio“ vardu; II vietą užėmė duetas „Stinta-I“, sugavęs 1 kg 745 g žuvies, o I vieta ir mero taurė atiteko komandai „Broliukai“: jie ne tik sugavo 2 kg 655 g žuvies, bet ir vieninteliai iš visų dalyvių sugebėjo pagauti dvi stintas. Prizai buvo įteikti ir stilingiausia komanda pripažintai 12 ir 13 metų berniukų porai, kurie žvejojo pasidabinę akvalangais, ir jauniausiai meškeriotojai 5-erių Liepai Gailiūtei. Vyriausiu varžytuvių dalyviu jau kelinti metai tampa „Medvalakio“ komandos narys Jonas Rimkevičius, kuris, pasak apdovanojimo ceremonijos vedėjo, prie 23 metus šventė 60-metį. Įteikus prizus ir mero taurę, buvo duotas startas jau tradicija tapusiam Lietuvos žuvies grilio čempionatui – šiemet jame varžėsi šešios komandos iš visos Lietuvos. Kainos kando Po atidarymo ceremonijos svečiai pabiro po švenčiančią Palangą. Vieni linksminosi klausydamiesi koncertų ir įsitraukdami į šokius, kiti – dalyvaudami linksmose inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitose žvejiškose rungtyse, treti šiurpstančiu kailiu žiūrėjo, kaip tradiciškai prie jūros tilto į šaltą, vos +4 laipsnių, Baltiją neria apie tris šimtus pusnuogių sveikuolių. Ir, žinoma, visi, nors kainos ir kandžiojosi, stengėsi paragauti – o ir lauktuvėms įsigyti – skaniųjų keptų, rūkytų, vytintų stintų ar bent jau pasrėbti žuvienės. Lėkštė pastarosios kainavo nuo 2 iki 3 eurų. Norintys lauke suvalgyti karštos, tik iškeptos stintos turėjo būti pasirengę mokėti arba 4 eurus už 5 žuvytes, arba 5 eurus už 7 stintas. Pageidavę įsigyti keptos marinuotos stintos galėjo rinktis: plastmasiniame 0,7 litro kibirėly sudėtosios kainavo 5,50 euro, tokios pat talpos stiklainyje – nuo 6 iki 7 eurų, litro talpos stiklainis su stintomis kainavo 9 eurus. Karšto rūkymo stintų kilogramas kainavo 11–12 eurų, o viena žuvytė nuo 0,5 euro. Vytintos stintos buvo galima rasti ir po 0,4–0,6, ir po visą eurą už vienetą. Panorę nusipirkti šviežios stintos galėjo įsigyti mažiukių po 4,5 euro už kilogramą arba didesnių po 5 eurus.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
