Jokūbaviškės namuose karaliauja vaškas

Susuktos žvakės tapo jokūbaviškės Vandos Kelpšienės pomėgiu ir papildomu amatu.

Jokūbave gyvenančios 58-erių Vandos Kelpšienės namai išpuošti suktų įvairių dydžių ir formų žvakių kompozicijomis, o nuo jų sklindantis malonus vaško kvapas išduoda, kad būtent čia jos ir gimsta, iš čia įvairiomis progomis jos iškeliauja į kitų namus.

Antrame namo aukšte įrengtose dirbtuvėse ant stalo guli standartiniai pirktiniai vaško lakštai bei paprastų įrankių dėžė – peilis, žirklės, gremžtukas. Moteris ėmė aštrų peiliuką, juo atrėžė reikiamą lakšto gabalą, į jį įdėjo knatą per visą būsimos žvakės ilgį ir itin kruopščiai ėmė sukti. Taip susukus ir dar papuošus skiaute drobės gimsta nesudėtingas rankų darbo kūrinys – natūrali žvakė.

Trumpesnės – 6–8 cm aukščio – žvakės dega maždaug 3–4 val., didesnės, ligi 10 cm – maždaug 7–8 val. Vandos žodžiais, kuo ilgesnis knatas, tuo žvakė dega ilgiau. Ilgiau ir namai kvepia natūraliu bičių produktu. Nuo tirpstančios žvakės vaškas intensyviai nevarva, nes tarp susuktų vaško sluoksnių yra oro.

Tokia žvakė papuošia šventinį stalą, sukuria namų jaukumą tamsiais rudens–žiemos vakarais.

Drobė ir natūralūs gamtiniai akcentai – šakelės, kankorėžis, smilga, kitokie žolynai – labiausiai ir dera prie natūralaus vaško žvakės. Nors suktos žvakės nėra jokia naujiena, tačiau jų puošybą, moteris tvirtino, susigalvojusi ji pati. Taip pat pati sumanė ir įkypai susukti aukštą ploną žvakę. „Imi lakštą, pjaustai, modeliuoji, suki, kol išeina savitas gaminys“, – sakė žvakių gamintoja.

Moteris neslėpė, kad pirmiausiai ji susuko žvakes sau ir savo draugėms, dovanojo jas įvairiomis progomis, kol pernai gruodį atsiliepė į kvietimą dalyvauti Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtoje kalėdinėje mugėje.

„Niekur ligi tol nesiviešinau, bet išdrįsau parodyti savo žvakes platesniam ratui žmonių. Man nebuvo svarbus uždarbis, susirinkau tik tai, ką išleidau medžiagoms. Smagiausia buvo, kad mano rankų šiluma sušildyti darbai patiko žmonėms, svarbu buvo pabendrauti su kitais kūrėjais, užmegzti kontaktus“, – kalbėjo moteris.

Prieš dvejus metus pradėti sukti natūralaus vaško žvakes, ją, dirbančią valytoja įmonėje „Babrūnė“, paskatino duktė Aksana, dabar gyvenanti Ispanijoje. „Iš pradžių žvakes ji suko kartu su savo draugu, o išvykdama pamokė mane. Jos draugas perdavė man pavyzdžius. Žvakių ganybos patirties jau turėjau – anksčiau esu dirbusi Dainiaus Petkaus įmonėje Plikuose, kur gaminamos proginės bei įvairios bažnytinės žvakės. Tačiau ten – lietinės žvakės, o manosios – sukamos “, – pasakojo V. Kelpšienė.

Ji sakė, kad sukti žvakes jai – ne tik laisvalaikio malonumas, bet ir savotiška terapija. Turinti problemų dėl sąnarių, ji neslėpė, kad jos rankoms gera čiupinėti, minkyti, sukti vašką, kuris yra minkšta, o svarbiausia – natūrali medžiaga,

• Rašyti komentarą (2)