Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nori pokyčių rajono kultūroje

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Kultūra
  • 2020-01-10

Šį antradienį Kretingos rajono savivaldybės vadovai pažėrė priekaištų Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Daliai Činkienei, Kretingos kultūros centro direktoriui Pranui Razmui dėl Kalėdų eglės įžiebimo šventės Kretingoje nesklandumų, prasto renginių įgarsinimo, ragino įsileisti naujų vėjų į Kretingos, Salantų miestų ir kaimų kultūrinį gyvenimą.

Nesulaukė fejerverkų

„Jeigu pripažintumėte, kas buvo blogai, jau būtų didelis pasiekimas“, – Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė paprašė D. Činkienės ir P. Razmaus patiems kritiškai įvertinti Kalėdų eglės įžiebimo Kretingoje ceremoniją. J. Girdvainė klausė kultūros organizatorių, kas rašė eglės įžiebimo šventės scenarijų: kodėl žiemą lauke vaikams skirtas renginys nebuvo trumpas ir efektingas?

Kretingoje eglė buvo įžiebta gruodžio 7 d., pliaupiant lietui. Tie, kurie sulaukė renginio pabaigos ir ją vainikavusių fejerverkų, Rotušės aikštėje po atviru dangumi išbuvo apie 2 valandas. D. Činkienė paaiškino, kad scenarijuje suplanuoto renginio trukmė buvo suderinta, tačiau visų aplinkybių numatyti nepavyko, todėl renginys šiek tiek užsitęsė, šventės organizatoriai nesitikėjo ir tokios žvarbos.

„Norėjome renginį transliuoti tiesiogiai, bet buvo sutrikimų“, – sakė P. Razmus apie nesėkmingą bandymą tradicinį renginį paįvairinti. „Pastangos didelės, ne iš gero gyvenimo ryšys transliuojant renginį trūkinėjo: kai vienoje vietoje susirenka tiek daug žmonių, „vaifajus“ užlūžta, tokiai tiesioginei transliacijai reikia kitų priemonių, o tai kainuoja 500–1000 eurų“, – kultūros darbuotojus, renginio organizatorius užjautė antradienį susitikime dalyvavęs Savivaldybės tarybos narys Dovydas Bajoras, turintis renginių organizavimo įmonę ProDJ.

Hiphopas kaime?

„Reikia daugiau kultūros, o ne užstalės. Renginių finansinėse ataskaitose dominuoja daiktai – gėlės, dovanų maišeliai. Nėra kūrybiškų sprendimų“, – kalbėjo J. Girdvainė, vertindama kaimuose dirbančių kultūros specialistų darbą. Jai pritarė A. Kalnius. „Senjorų choras, šokių kolektyvas ir dar kažkas. Keisti šitą modelį reikia. Gal bendruomenei hiphopą pasiūlykime“, – meras irgi norėjo naujovių. J. Girdvainė pasigedo kultūros darbuotojų mokymų. P. Razmus tvirtino, kad rajono kultūros darbuotojai susitinka kiekvieną mėnesį – dalijasi kūrybinėmis idėjomis, aptaria vykdomus, įvykdytus projektus, centras darbuotojų kvalifikaciją kelia siųsdamas juos į kitų savivaldybių, respublikinius renginius. Jis apgailestavo, kad šalyje nebeliko centralizuotos kultūros darbuotojų tobulinimosi bazės.

„Žmonės dirba, jų atlyginimai nėra dideli. Lenkiamės prieš kiekvieną specialistą, neužilgo jų gal ir visai neliks“, – teigė P. Razmus. Išdrįsęs oponuoti merui jis pareiškė, kad Kretinga paskutinėje respublikinėje Dainų ir šokių šventėje sužibo kolektyvų – chorų, šokių, kitų – gausa. „Didžiavomės prieš kitus, kad esame tokie turtingi“, – tarė jisai. D. Činkienė pripažino, kad ne visi darbuotojai dirba vienodai, kad meno vadovai aptarnauja ir po kelis kaimų kultūros padalinius. „Yra įvairaus lygio renginių. Širdis džiaugiasi Šukėje, Kalniškiuose“, – sakė jinai. D. Činkienė žadėjo, kad šiemet menkaverčiai kultūros projektai nebebus finansuojami. Kultūros įstaigų teikiamus projektus vertina specialiai tam sudaryta komisija, kurioje dalyvauja ir D. Činkienė.

Hip hop kultūrą sudaro elektroninė muzika, repas, breiko šokiai, grafiti. D. Bajorui patiko grafiti plenero su kitais Hip hop elementais (šokiais) Kretingoje idėja. „Kretinga prašosi vieno tokio per metus renginio jaunimui“, – sakė jis, pasvarstęs, kad grafitininkai piešti galėtų ir ant Rotušės aikštėje specialiai tam renginiui pastatytų statybai skirtų skiedros (OSB) plokščių. „Bent vieną žymų grafitininką tektų pasamdyti“, – D. Bajoras svarstė, ko reikėtų sėkmingam naujo renginio startui.

J. Girdvainė siūlė gaivinti kultūrinį gyvenimą Savivaldybėje telkiant kūrybingus krašto žmones. „Kretingos muziejus, rajono Kultūros centras, biblioteka turi susivienyti bendroms, naujoms iniciatyvoms, kad Kretinga taptų Lietuvos kultūros sostine“, – sakė Savivaldybės administracijos vadovė apie svarbų tikslą ir priemones jam pasiekti. Paraišką dėl teisės Kretingai tapti Lietuvos kultūros sostine Kretingos rajono Savivaldybė teiks 2021 metais. Artimiausi šia sostine tapti tikimybės metai yra 2023-ieji.

Įgarsinimo įranga paseno

A. Kalnius piktinosi prastu renginių įgarsinimu, kai per valstybines šventes prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje oratoriai kalba kone patys sau, jų negirdi susirinkusieji.

Kretingos kultūros centras renginiams įgarsinti naudoja prieš dešimtmetį renovuojant Kultūros rūmus įsigytą įrangą. Taupant lėšas buvo nupirkta anaiptol ne geriausios klasės įranga, be to, ji paseno. „Tokią įrangą atnaujiname kasmet“, – tvirtino D. Bajoras, su pavydu kalbėjęs apie modernią įrangą turinčius Plungės, Šilutės kultūros centrus. P. Razmus praėjusios kadencijos Savivaldybės valdžiai buvo pateikęs projektą įrangai įsigyti, bet centras pinigų tam negavo.

Akcentavęs, kad, turint garso įrangos specialistą, pigiau ir geriau yra gerą įrangą įsigyti, o ne nuomotis, D. Bajoras tikino: „Kretingos kultūros centrui reikėtų patikimo, patogaus nešiojamo įgarsinimo komplekto.“

„Kai iš po kojų išmuša žemę, pradedi galvoti, kaip ant tos žemės atsistoti. Klaidų, kurias mato ir ne specialistai, neturėtų būti“, – susitikimo su Savivaldybės vadovaujančiais kultūros darbuotojais pabaigoje pareiškė meras A. Kalnius.

---

Pernai Kultūros sričiai Savivaldybė išleido apie 2,6 mln. eurų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas