|
|
|
Interaktyvioje ekspozicijoje – Palangos istorija
Besidomintieji pajūrio krašto praeitimi džiaugiasi gavę ilgai lauktą dovaną – Palangos kurorto muziejuje atidaryta interaktyvi nuolatinė ekspozicija, lietuvių, latvių, anglų ir rusų kalbomis atskleidžianti skirtingų šios žemės istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais šio krašto kūrėjais. Istorinis krašto įvykis 2019-ųjų gruodžio 21-oji įeis į Palangos istoriją: apie kraštą pasakojančios išsamios ekspozicijos laukta daugiau nei 100 metų. Pirmąkart apie jos būtinybę dar praėjusio amžiaus pradžioje prakalbo „Palangos mylėtojų draugija“, nuo 1913-ųjų perėmusi kurorto tvarkymą. 1969-aisiais metais iškelta kraštotyros muziejaus idėja, kai pirmuosius eksponatus jam pradėjo rinkti kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, visą gyvenimą siekusi, kad būtų įkurtas Palangos krašto muziejus. 2013-ųjų rugpjūtį Palangos miesto tarybos sprendimu įkurtas Palangos kurorto muziejus, jo pirmuoju direktoriumi tapo šviesaus atminimo Jūratis Liachovičius. 2016-aisiais muziejus įsikėlė į restauruotą grafienei Sofijai Tiškevičienei priklausiusią, „Anapiliu“ vadintą, vilą. Praėjus kiek daugiau nei trims metams, Palangos kurorto muziejui ir Pavilostos savivaldybei, Latvijoje, įgyvendinant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“ pagal Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, sukurta ir įrengta nuolatinė muziejaus ekspozicija. Medalyje – reikšmingos datos Muziejaus eksponatų rinkimo bei ekspozicijos kūrimo istoriją priminė su švente muziejininkus ir pirmuosius lankytojus pasveikinęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Pavilostos savivaldybės tarybos narė Arija Paipa, ekspoziciją kūrusių bendrovių „MartPro“ direktorius Andrius Karūnas ir „Gluk Media“ projektų vadovas Simonas Šilvinskas.
Visiems, kas prisidėjo prie muziejaus nuolatinės ekspozicijos kūrimo ir pasidalijo turimais eksponatais, dėkojo Palangos kurorto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Virginija Paluckienė. Geru žodžiu ji paminėjo visą širdį muziejui atidavusį pirmąjį direktorių Jūratį Liachovičių ir perdavė jo šeimai šventojiškio skulptoriaus Petro Barono sukurtą proginį medalį. Beje, idėja sukurti proginį medalį ir kilusi Jūračiui Liachovičiui. Vieno pokalbių su P. Baronu metu, kai jau buvo žinoma, jog muziejus įsikurs būtent istorinėje grafienės Sofijos Tiškevičienės viloje, J. Liachovičius ir pasiūlęs, jog šitą faktą reiktų įamžinti. „Iš pradžių buvau sukūręs medalį tik grafienei Sofijai: vienoje pusėje – jos atvaizdas, giminės herbai, užrašas „Sofija Horvataitė Tiškevičienė“ bei jos gyvenimo datos – 1837-1919. Po parodos „Balta drobulė“ V. Paluckienė pasiūlė sukurti medalį, kurio kitoje pusėje būtų pavaizduota ne tik grafienės Sofijos vila ir jos statybos data 1898-ieji, bet ir atsirastų įrašai „Vila Sofija – vila Anapilis – Palangos kurorto muziejus“, taip pat datos 2013-ieji, kai įkurtas muziejus, ir 2019-ieji, kai atidaryta nuolatinė ekspozicija“, – papasakojo P. Baronas. Tiškevičių indėlis į kurorto istoriją Nuolatinė Palangos kurorto muziejaus ekspozicija įkurta antrame aukšte, – pirmojo aukšto erdvės paliktos laikinoms parodoms bei renginiams. Pirmoji salė lankytojus nukelia į praeitį, kai Palanga dar nebuvo išpopuliarėjusi kaip vasarvietė – joje eksponuojami pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai, archeologiniai radiniai.
Antroji muziejaus salė lankytojus nukelia į Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių pasaulį. Čia galima sužinoti apie grafų veiklą bei indėlį į kurorto plėtrą. Pristatomas ir pirmasis Palangos vaizdų albumas, kurio kopiją galime ne tik apžiūrėti, bet ir pavartyti. Eksponuojama keletas asmeninių grafų Tiškevičių daiktų, taip pat – unikalus 1899 m. Birutės parko planas. Kadangi grafai Tiškevičiai įdėjo labai daug pastangų, kad Palanga taptų moderniu kurortu, ją netruko pamėgti žymūs mūsų krašto žmonės, informacija apie juos – interaktyviame albume. Šioje salėje pristatoma ir pirmoji vilos „Anapilis“ savininkė – grafienė Sofija Tiškevičienė. Lankytojus nugramzdina į praeitį Trečiosios salės ekspozicija, pristatanti kurortą ir jo raidą, vilioja prisėsti ant salėje įrengtų gintarus bei pajūrio akmenis atkartojančių sėdmaišių bei stebėti vaizdo medžiagą apie ankstesnės ir šių dienų Palangos paplūdimius: čia galima susipažinti su įvairių laikotarpių maudymosi tradicijomis bei paplūdimio madomis. Ne vien pasigrožėti, bet ir patiems įlipti į vieną iš senųjų paplūdimio įrenginių – maudymosi vežimą ir, pasinaudojus jame sumontuota įranga, atminčiai pasidaryti fotografiją. Mistinės legendos, gaubiančios vilą „Anapilis“ atgimsta pastato bokštelyje – čia atkartotas veidrodžių kambarys, kurį, kaip pasakojama, kadaise buvo įsirengusi spiritizmo seansus neva mėgusi grafienė Sofija Tiškevičienė. Iš veidrodžių kambario lankytojai sraigtiniais laiptais pakyla į vilos bokštelį – ten vilioja sklindantys mįslingi vėjo vargonų garsai. Paskutiniojoje salėje įrengta laiko juosta supažindina su Palangos šimtmečio vaizdais. Čia pristatomas ir latviškasis Palangos periodas, trukęs 1918-1921 m., taip pat – svarbiausi tarpukario laikotarpio momentai, sovietmetis ir nepriklausomybės laikmetis. Palangos kurorto istoriją papildo ir užbaigia įrengta interaktyvi lenta, kurioje originalių Palangos vaizdų fone muziejaus lankytojai turi galimybę pasijusti esantys muitininkai, žvejai ar tiesiog poilsiautojai.
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
