Nusprendė, kaip gyventojai dalins 1 proc. biudžeto

Kretingos rajono savivaldybės taryba šį ketvirtadienį vienbalsiai patvirtino tvarką, pagal kurią pirmąkart Savivaldybės istorijoje dėl Savivaldybės metinio biudžeto 1 proc. (160 tūkst. eurų) lėšų panaudojimo spręs gyventojai, o ne Savivaldybės tarybos politikai. Taip politikai davė startą šiam vadinamajam dalyvaujamajam Savivaldybės biudžetui.

Dalyvaujamojo biudžeto lėšų naudojimo tvarkos aprašo projektą parengė Savivaldybės tarybos naujokė Vaida Jakumienė, į Savivaldybės tarybą atėjusi su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“. Dalyvaujamojo biudžeto idėją iškėlė „Kretingos kraštas“, ją įrašė į savo savivaldos rinkimų programą. Šalyje toks visuomenės iniciatyvų skatinimo būdas nebėra naujas – Alytaus miesto savivaldybė dalyvaujamąjį biudžetą vykdo 3 metus. V. Jakumienė kolegas patikino, kad išanalizavo alytiškių patirtį, tarėsi netgi su panašią patirtį turinčių Lenkijos, Latvijos savivaldybių atstovais. Pagal dalyvaujamojo biudžeto lėšų naudojimo tvarkos aprašą, projektai bus skirti gyvenamajai aplinkai, viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Tarybos narė Jolita Vaickienė siūlė neapsiriboti vien lauko viešųjų erdvių tvarkymo, įrengimo projektų finansavimu. Dalyvaujamojo biudžeto pinigais leisti finansuoti bendruomenėms svarbių vidaus patalpų remonto, įrengimo projektus. Tačiau kiti kolegos, meras Antanas Kalnius tam nepritarė motyvuodami, kad vidaus patalpų gerinimo projektai gali slopinti gyventojų iniciatyvą, kadangi jų teikimu būtų suinteresuoti ir įvairių įstaigų kolektyvai, jau turintys projektų rengimo patirtį. „Turim skatinti ne įstaigų, organizacijų, o gyventojų iniciatyvą spręsti dėl biudžeto lėšų naudojimo“, – tarė meras. „Šiandieną žengiame pirmą žingsnį, ne tokį platų gal kaip norėtųsi, o tobulinti, pildyti tvarką visada galėsime“, – J. Vaickienei atsakė V. Jakumienė.

Projektus dalyvaujamojo biudžeto pinigams laimėti teikti galės gyventojas, gavęs ne mažiau kaip 10-ies tam projektui pritariančių rajono gyventojų parašus. Pasirašiusieji projektą turės nurodyti ir savo asmens kodą. Tarybos narė Dalia Martišauskienė, kiti teigė, kad reikalavimas dėl asmens kodų yra perteklinis, kad dėl to gali kilti asmens duomenų apsaugos problemų. V. Jakumienė ramino, tvirtindama, kad visi, kurie naudosis dalyvaujamojo biudžeto projektų dokumentais bus įsipareigoję užtikrinti jų konfidencialumą. O asmens kodai esą būtini identifikuoti, ar projekto teikėjai, jį pasirašiusieji tikrai yra mūsų rajono gyventojai. Be to, tai didins atsakomybę už projektui skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.

Pateiktus projektus vertins komisija, sudaryta iš Savivaldybės tarybos, administracijos ir visuomenės atstovų. Į komisiją tarybos narius deleguos meras, administracijos atstovus – administracijos direktorė. Tarybos narys Juozas Mažeika klausė, kas deleguos visuomenės atstovus. Po svarstymų taryba sutarė, kad tai padarys Nevyriausybinių organizacijų taryba. Dėl pateiktų projektų spręs ir balsavimo teisę turintys rajono gyventojai. J. Vaickienei rūpėjo, kaip vyks elektroninis balsavimas dėl projektų. V. Jakumienė dėl elektroninio balsavimo galimybių aiškinosi su elektroninių valdžios vartų specialistais ir sužinojo, kad jų teikiama balsavimo paslauga Savivaldybei brangiai kainuotų. „Mūsų Savivaldybės IT specialistai patvirtino, kad įmanoma parengti programą ir balsavimą vykdyti Savivaldybės internetiniame puslapyje www.kretinga.lt“, – sakė B. Jakumienė.

„Kaip tarybos senbuvis esu maloniai nustebęs – tai pirmas atvejis, kada tarybos narys pats savo iniciatyva parengė ir pateikė projektą. Ir kiti tuo turėtų pasekti“, – V. Jakumienę, tarybos valdančiosios daugumos narę, pagyrė opozicijos atstovas, socialdemokratas Valerijonas Kubilius.

Pasidžiaugęs V. Jakumienės iniciatyva ir atliktu darbu bei padėkojęs visiems tarybos nariams už vieningą pritarimą šiam novatoriškam projektui, „kraštietis“ Vilius Adomaitis tarė: „Manau, kad tai bus visų mūsų tarybos narių indėlis į gyventojų iniciatyvų skatinimą. Tikimės, kad žmonės siūlys tas idėjas.“

Savivaldybė perima Kartenos oro uostą

Kretingos rajono savivaldybės taryba sutiko Savivaldybės nuosavybėn perimti Kartenos oro uosto turtą, kuris iki šiolei priklauso valstybei ir kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos sporto centras.

Šia baze naudojasi ir jai sunykti neleido Klaipėdos sklandytojų klubas. Ketvirtadienį Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavęs šio klubo atstovas Linas Zubė prasitarė, kad sutartis dėl šios sporto bazės žemės ir turto panaudos yra pasibaigusi prieš 4 metus. „Didžiojo angaro stogą pakeitėme ūkio būdu, savomis lėšomis, gal oficialiai to negalėjome daryti, bet darėme vien tam, kad ta bazė išliktų“, – pasakojo L. Zubė apie klubo aviatorių pastangas išsaugoti oro uostą Kartenoje, teigdamas, kad klubas dėl bazės išlikimo kovoja jau tris dešimtmečius. Sutartis dėl žemės, pastatų panaudos su klubu būdavo sudaroma 5 metams, šiam laikotarpiui praėjus, ją vėl tekdavo atnaujinti. Savivaldybei perėmus bazę, klubas panaudos sutartį dėl geresnės klubo perspektyvos pasirašyti norėtų ilgesniam laikotarpiui. Merui A. Kalniui pareiškus tarybos politikų pageidavimą Klaipėdos sklandytojui klubui suteikti Kretingos ar Kartenos vardą, L. Zubė sakė, kad tam reikia klubo narių susirinkimo sprendimo. Tačiau jis jau spėjęs telefonu, elektroniniais laiškais apklausti daugumą klubo narių, iš jų nė vienas neprieštaravo, kad klubas turėtų Kartenos vardą. „Kartenos aerodromas yra ir visuose oro navigacijos žemėlapiuose“, – akcentavo jis.

Tarybos narė Jolita Vaickienė buvo įsitikinusi, kad sutikdama perimti aviacijos sporto bazę Kartenoje Savivaldybė turi pateikti Vyriausybei informaciją apie šios bazės vystymo perspektyvas, numatomas į ją investicijas. A. Kalnius ir buvęs meras, dabartinis tarybos narys Juozas Mažeika įrodinėjo, kad nėra reikalo teikti tokią informaciją. „Iš paprasto klausimo nedarysime sudėtingo. Jei valstybei trūksta šiandieną strateginio žvilgsnio, mes imsimės. Padėkime žmonėms, nenumarinkime 30-ies metų jų savanoriško darbo“, – ragino J.Mažeika, tvirtinęs, kad įžvalgos dėl bazės plėtojimo, panaudojimo atsiras bazę perėmus Savivaldybės žinion. „Žemę suartų, turtą per Turto fondą išparceliuotų. Tai liūdniausia, kas gali šiai bazei nutikti“, – prognozavo tarybos narys Simas Končius, skatinęs kolegas nedvejoti dėl bazės perėmimo Savivaldybės nuosavybėn.

Tarybos narys Dovydas Bajoras priminė, kad yra atlikta išsami Lietuvos oro uostų galimybių studija, pagal kurią Kartenos oro uosto perspektyvos nėra nei labai geros, nei prastos, yra vidutinės. D. Bajoras svarstė apie Kartenos oro uosto panaudojimo parašiutininkams galimybę. Jo turimomis žiniomis, Klaipėdos oro uosto, kuriuo šiandieną naudojasi parašiutininkai, ateityje gali nelikti dėl šios teritorijos užstatymo. „Kartenoje nėra normalaus kėlimo-nusileidimo tako, kurio reikia į orą parašiutininkus keliantiems lėktuvams. Gal ateityje pagalvosime ir apie šio tako įrengimą“, – vizijomis dalijosi politikas, pasidžiaugęs, kad Kretingos rajono savivaldybėje daugėja techninio sporto bazių, entuziastų (turime motobolą, karteniškis motociklininkas Gintautas Igaris dalyvavo Dakaro ralyje.) Tarybos politikai oro uosto Kartenoje, čia veikiančio sklandymo klubo perspektyvą siejo ir su Savivaldybės jaunuolių ugdymu. L. Zubė pasakojo, kad net 3 klubą lankę kretingiškiai tapo lėktuvų „Boeing“ pilotais, ne vienas čia pradėjo savo mėgėjiškos aviacijos kelią. L. Zubė tvirtino, kad Kartenos oro uostas turi ypatingą trauką. „Pats gal emigruočiau, bet, kai Amerikoje pažiūriu į debesis, – reikia varyti į Karteną“, – tarė jis.

• Rašyti komentarą (14)