Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ilgaamžiui architektui jubiliejai – nė motais

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-11-22
Leonas Laimutis Mardosas atviravo laukiantis kiekvieno antradienio, kada ir vėl galės susitikti su bendraminčiais Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo nariais.

„Jeigu laukiat pono Mardoso, tai jo staliukas – ten, – vietą prie lango parodė Palangoje, tame pačiame pastate, kur ir biblioteka, įsikūrusios „Mūzos“ kavinės barmenė Rasa. Moteris teigė per 12-a darbo metų santūrų, galantišką buvusį miesto vyriausiąjį architektą spėjusi gerai įsidėmėti. „Jie, tie senieji Palangos inteligentai, pas mus čia dažnai ateina, užsisako espreso kavos, šnekučiuojasi, ką nors linksmo prisimena iš praeities“, – šypsojosi barmenė.

Susibūrė į klubą

Bet Leonas Laimutis Mardosas teigė turintis ir dar vieną mėgstamą „Mūzą“ – tų pačių savininkų, tik atokiau atidarytą kavinę. Kiekvieną antradienį 10 valandą būrelį bendraminčių, tarp kurių – buvęs Vykdomojo komiteto pirmininkas Dainius Puodžius, iš Juknaičių į kurortą gyventi persikėlęs Zigmas Dokšas, architektės Rusnė Vaineikytė, Audronė Žukauskaitė, menininkė Palangos garbės pilietė Gražina Oškinytė ir daugelis kitų, susibūrusių į Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubą, susirenka ten.

„Iš viso mūsų yra 18-a. Pirmininkas Dainius Puodžius siūlo, kad kiekvienas parašytume po savo minčių puslapį – tada išleistume knygą“, – juokėsi L. L. Mardosas. Jei tą savaitę išpuola kurio gimtadienis, klubo nariai sukaktuvininką būtinai pasveikina, palinki gero.

Pats L. L. Mardosas neseniai atšventė 90-ies metų sukaktį, bet apie tai kalbėti nepageidavo. „Na, ir kas tas jubiliejus? Tai juk – ne mano nuopelnas“, – žodžių kišenėje neieškojo jis.

Sekė pirmtakais

Gimęs ir augęs Kaune, vaikystės dalį praleidęs motinos gimtinėje Zarasuose ir ten lankęs gimnaziją, dėl to, kad Geležinkelio valdyboje buhalteriu dirbęs tėvas už akių buvo nuteistas 8-eriems metams kalėti kaip politinis kalinys, sunkiai teko skintis kelią į aukštuosius mokslus.

„Po gimnazijos trejus metus mokytojavau kaime, gavau gerą charakteristiką ir įstojau į Dailės institutą“, – pasakojo L. L. Mardosas. Pirmieji užsakymai, baigus institutą, kaip mokytojo duoną ragavusiam, buvo projektuoti mokyklas. Daug jų – 10 – suprojektavo, pirmąją – Elektrėnuose. Paklaustas, kokie vėjai prieš 43-us metus atnešė į Palangą, L. L. Mardosas nusišypsojo: protas turbūt buvo pasimaišęs.

Žmogumi, kūrusiu Palangą, Leonas Laimutis nedvejodamas laiko ypač kūrybingą asmenybę architektą Alfredą Paulauską. Būtent jam kilusi mintis siauras miesto gatves išvaduoti nuo tvorų, atverti erdves, nudažyti nuspalvinti namus, suoliukus, elektros stulpus. Šio, kad ir neilgai, apie 6-erius metus, čia dirbusio architekto vizijoje Palanga turėjo būti miestas-parkas, su kuo daugiau žalumos. „Tos pačios pozicijos laikėsi ir Alfredą Paulauską pareigose pakeitęs Albinas Čepys, ir po jo atėjęs aš“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, Palangai pasisekė, ir kad Vykdomojo komiteto pirmininku dirbo D. Puodžius – Politechnikos institutą baigęs inžinierius-kelininkas, pirmasis taip rūpestingai ėmęsis tvarkyti vandentiekį ir kanalizaciją. „Iki tol gatvės kad buvo paasfaltuotos, bet inžineriniai tinklai – nepakloti“, – prisiminimais dalijosi L. L Mardosas.

Į pliažą – ne pavalgyti

Pirmieji jo paties suderinti projektai, dirbant Palangoje, – garsi Vandentieko valdybos pirtis Kunigiškėse bei parinkti sklypai muzikos mokyklai ir skulptūrų parkui. Šį parką su pirmosiomis 24-iomis lietuvių autorių skulptūromis (vėliau kasmet jas keisdavo) kurorte atidaryti pasiūlė 1982-ųjų pavasarį atvažiavęs tuometinis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romas Budrys, su kuriuo jiedu buvo pažįstami nuo studijų metų.

„Aš jau senas esu, neįžiūriu, o dar ir prastai girdžiu“, – paklaustas, kaip patinka Palangos šiandieninis veidas, juokavo L. L. Mardosas. Svarbiausia, sakė, kaip akies vyzdį saugoti paplūdimį, jo neužstatyti.

„Prie ruso“ poilsiautojams problema buvusi, kur pavalgyti, o dabar nuo Meilės alėjos miesto centro link kavinių – nors vežimu vežk. „Negi tikrai į Palangą žmonės atvažiuoja tam, kad nueitų į pliažą pavalgyti? Kai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kurorte ėmė lankytis Amerikos lietuviai, vokiečių delegacijos, esu rengęs ekskursijas. Nieko nesakęs, nuvesdavau iki pat jūros tilto galo, liepdavau atsigręžti: smėlio juosta, kopos, pušys ir – bažnyčios bokštas. Va čia, sakydavau, yra mūsų Palanga. Noriu, kad tokia visada būtų.“

L. L. Mardosas yra palikęs pėdsakų ir Kretingoje: vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje Nasrėnuose suprojektavo senelių namus, o Kūlupėnuose – bažnyčią su varpine. Tik apgailestavo, kad varpinė lig šiol tebėra nepastatyta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas