Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Prieš kelis mėnesius į Lietuvą atkeliavęs naujas sukčiavimo būdas neaplenkė ir Kretingos. Rajono gyventojas į savo mobilųjį įrenginį neva iš SEB banko gavo SMS žinutę su prašymu prisijungti prie e.bankininkystės ir atnaujinti duomenis. Nukentėjusysis atnaujinti duomenis bandė tris kartus, per juos iš viso jam buvo nuskaičiuota per 4 tūkst. eurų.

Toks atvejis rajone kol kas yra vienintelis, tačiau policijos pareigūnai perspėja žmones, kad atidarinėti jokių nuorodų nereikia. „Bankų atstovai, kaip ir policijos, neprašo pateikti duomenų nuotoliniu būdu, tai daro sukčiai“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas, pridurdamas, kad, tobulėjant technologijoms, vis daugiau nusikaltimų persikelia į internetinę erdvę.

Tokia sukčiavimo schema Lietuvoje yra pakankamai nauja, tačiau iš SEB banko klientų mūsų šalyje jau yra išviliota per 60 tūkst. eurų. Žmonės į savo mobiliuosius įrenginius gauna nuo SEB banko niekuo nesiskiriančią žinutę, paspaudus nuorodą atsidaro į originalią e.bankininkystės svetainę panašus puslapis. Suvedus prisijungimo duomenis nuo sąskaitos nurašomi pinigai.

Specialistai tikina, kad, atidarius prisijungimo prie interneto banko puslapį, visada reikėtų tikrinti adreso lauką – interneto banko sistemos naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, todėl adreso pradžioje būtinai turi būti https. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna be raidės „s“ – http.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas