|
|
|
Švietimo sistema Kretingoje: išvardino stiprybes ir bėdas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė rajono vadovams, tarybos nariams, Švietimo skyriaus atstovams pristatė švietimo sistemos būklę Kretingos rajone, palygino ją su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis. Dėmesys vaikui ar pinigams? „Kretingiškių stiprybės – aukštos kvalifikacijos mokytojai, gerai sutvarkyta mokinių pavėžėjimo sistema, neblogas ugdymo įstaigų aprūpinimas kompiuterinėmis technologijomis, gera mokinių, ypač aštuntokų, savijauta mokykloje, tačiau yra ir ką tobulinti“, – „Pajūrio naujienoms“ reziumavo lektorė. Tarp tobulintinų dalykų ji paminėjo ne tik mokinių pasiekimus, tikslingą jų karjeros planavimą, bet ir du, labiausiai įstrigusius merui Antanui Kalniui: palaipsniui, „nekertant kirviu“ mokyklose atsisakyti jungtinių klasių, uždaryti mažas nuostolingas mokyklas. Kad, mokslinių tyrimų duomenimis, mokymasis jungtinės klasės vaiko ugdymosi kokybei pridėtinės vertės neduoda, pritarė ir Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Jos teigimu, mokyklose vaikai ne tik išmoksta dalykus, jose taip pat formuojasi žmogus, asmenybė. Vaikas, kurio klasėje mokėsi 5 mokiniai, neturi į ką orientuotis, neįgis gerų bendravimo įgūdžių, sunkiau jam bus vėliau pritapti visuomenėje. „Siūlote uždaryti mažas mokyklas kaimuose. To mes nedarysim“, – į ministerijos atstovę kreipėsi meras. Jo nuomone, ir mažose mokyklose galima normaliai dirbti, mokytis. O kad už jungtines klases Savivaldybė negaus finansavimo – neteisinga. Esą, jeigu ministerija mano, kad jungtinės klasės yra blogis, oficialiai taip turėtų ir parašyti, o ne, prisidedant savo lėšų, savivaldybėms suteikti galimybę jas išlaikyti. „Jeigu mokydamiesi jungtinėse klasėse mokiniai, kaip teigiate, negali atsiskleisti, žalojama jų raida, vėliau tokiems sunku bus prisitaikyti visuomenėje, tai tokias klases oficialiai uždrauskite. Dabar akivaizdu, kad atsižvelgiama ne tiek į vaiką, kiek į pinigus“, – kalbėjo A. Kalnius.
Finansavimą pavadino ydingu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kritikos jis pažėrė ir daugiau. Mero nuomone, per daug koncentruojamasi į mokinių mokymosi rezultatus. Penktokai, šeštokai, septintokai, aštuntokai į ugdymo įstaigas išeina 8 val. ryto. „Deklaruojama, jog mokymasis mokykloje tolygus suaugusių žmonių darbui. Kuris mūsų protinį darbą galime be atvangos dirbti 6,7 valandas? O vaikai tiek dirba. Grįžta namo apie 15 valandą, pavalgo ir dar kelioms valandoms sėda prie pamokų. Tai – nenormalu. Mokoma daug dalykų, ir visų reikalavimai tokie pat dideli“, – sakė meras. Anot jo, vaikai įgyja tarsi savisaugos instinktą, jie fiziškai nebepriima informacijos. A. Kalniaus žodžiais, visuomenėje dažniausiai vyrauja nuomonė, kad mokinys būtinai turi baigti gimnaziją, jei ne – kažkas su juo negerai. O turėtų vaikai mokytis iki X klasės, jei sekasi sunkiau, toliau stoti į profesines mokyklas, ir vidurinįjį išsilavinimą įgyti kartu su profesija. Mero nuomone, dabartiniu metu mokyklų finansavimas yra ydingas – mokytojai silpnus mokinius priverstinai tempiasi į gimnaziją, kad tik ji išsilaikytų. „Kai taip, apie geresnius pasiekimų rezultatus ateityje galėsim visai pamiršti“, – įsitikinęs meras. Iš šiemet rajono Savivaldybės apdovanotų 9 šimtukininkų daugiausia aukščiausius balus gavusiųjų buvo už anglų kalbos, o ne už lietuvių kalbos, ne už matematikos valstybinius egzaminus. „Ką tai parodo? Kad mokiniai per daug apkraunami ne taip reikalingais dalykais“, – kalbėjo A. Kalnius. A. Burbienė pateikė Čekijos pavyzdį – mokiniams, siekiantiems vidurinio ugdymo mokykloje, ten yra nustatytas praeinamasis balas. Procesai sustojo V. Kazakauskienė merą pagyrė už geras įžvalgas, nesutiko tik dėl mažų mokyklų bei jungtinių klasių. „Norit, kad prie kiekvieno lango būtų mokykla? Bet vaikui ugdytis geriau didesnėje mokykloje, kur geresnės sąlygos, įrengta laboratorija, juolab kad Kretingos rajone mokinių pavėžėjimo problema gerai išspręsta“, – neabejojo ji. Specialistė akcentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tikslą mažinti atotrūkį tarp mokinių pasiekimų, gerinti mokytojų darbo sąlygas ir užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui. Į šį pasitarimą buvo pakviesti ir rajono tarybos nariai, tačiau pasirodė tik du – Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė ir Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto narys Antanas Puodys, kurį domino Kretingos technologijos ir verslo mokyklos likimas. „Ta mokykla yra nebloga, joje mokėsi apie 300 mokinių iš mūsų, aplinkinių Skuodo, Plungės, Mažeikių rajonų, tačiau grasina ją uždaryti dėl to, kad Klaipėdoje yra panašaus profilio mokykla. Jei taip atsitiks, baigę pagrindines mokyklas, moksleiviai išdums į anglijas ir norvegijas, į Klaipėdą nevažiuos“, – įsitikinęs A. Puodys. Ministerijos atstovė prisipažino tikslios informacijos apie tai neturinti, esą tai – Profesinio mokymo skyriaus kompetencija, – tačiau, jos teigimu, materialinę bazę ir darbuotojus turinti Kretingos technologijos ir verslo mokykla nebūtų buvusi panaikinta lokaliai, tik jos vadyba, prijungus prie kitos mokyklos Klaipėdoje, būtų perkelta ten. „Bet, kiek žinau, šie procesai sustojo“, – sakė V. Kazakauskienė. Nepaisant to, pasak vicemero Dangiro Samaliaus, juodas darbas jau padarytas – dėl pasklidusių kalbų apie mokyklos galimą uždarymą šiemet moksleivių sulaukta gerokai mažiau.
|
|
