Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Rengiamo parko takeliai

Vietos savivalda suprantama kaip teisė ir galimybė demokratiškai išrinktos valdžios organams savo atsakomybe ir atstovaujant vietos gyventojų interesams tvarkyti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį.

Šiemet Kretingos rajone įvykę Savivaldybės ir mero rinkimai parodė, kad žmonės subrendo pokyčiams, jie nori daugiau demokratijos ir dalyvavimo valdant rajoną ir jame tvarkytis, todėl ir pasitikėjimas buvo pareikštas savo programoje tai žadėjusiems politikams.

Pirmieji naujos valdžios žingsniai gana nedrąsūs ir nelengvi, nes jos laukia ne tik daug nepatirtų dalykų, bet ir rinkimus pralaimėjusiųjų politikos senbuvių bei jų šalininkų ne tik teisinga, bet neretai ir piktdžiugiška kritika. Naujajai valdžiai planuojant tolesnes rajono vystymo perspektyvas privalu užbaigti ir jų pirmtakų pradėtus vystyti projektus. Europos Sąjunga (ES) iš savo fondų skiria milijonines lėšas mūsų gyvenimui gerinti, atskirčiai tarp jos senbuvių ir naujųjų ES valstybių mažinti, bet ar mes jas iš tikrųjų naudojame tikslingai ir skaidriai, ir ten, kur jų labiausiai šiuo metu reikia.

Rajono Savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus kompetencija, sugebėjimas pasirinkti labiausiai šiuo metu reikalingus žmonėms investicinius projektus ne vien tik dėl „Šv. Jokūbo pamario kelio“, jau bene dešimtmetį nerandančio išėjimo už Kretingos rajono ribų, ne vienam kretingiškiui kelia daug abejonių.

Daug valandų, praleistų vaikystėje Pastauninko upelio slėnyje čia slidinėjant, žaidžiant indėnus ir karinius žaidimus, išsikasus partizanų žemines, dalyvavimas ne vienoje medelių, beveik per 50 metų virtusių brandžiais medžiais, sodinimo talkoje suteikia teisę pareikšti nuomonę apie šiuo metu vykdomą šio parko rekonstrukciją, nes už 570 tūkst. Eur vykdomi darbai neretai sukelia minčių, ar iš tiesų dabar reikėjo rekonstruoti šį pakankamai gerai tvarkomą parką ir už milžiniškus pinigus jį „tobulinti“. Neskubūs šio parko rekonstrukcijos darbai, jų kokybė ir vykdymas labai panašu į darbą dėl darbo, „įsisavinant“ ES pinigus. Visai šalia senojo „arklių tiltelio“ nutiestas naujas tiltelis, lyg praeivių srautai nebetilptų į gana platų senąjį. Buvusieji platūs pėsčiųjų takai „įrėminami“ skaldytais akmenimis ir betoninėmis trinkelėmis, vietomis juos susiaurinant tiek, kad čia saugiai prasilenkti negalės ne tik priešpriešais važiuojantys dviratininkai, bet ir mamos su vaikų vežimėliais. Dalis naujai nutiestų pėsčiųjų takų veda į niekur, pvz., atsiremia į vaikų žaidimų aikštelės tvorą, o jų biri danga ilgainiui bus nušluota parką tvarkančių komunalininkų ar nuplauti smarkesnio lietaus, kas jau matyti ir šiandien. Neaiški ir didžiulių lauko akmenų „upių“, grasinančių ilgainiui tapti nukritusių medžių lapų, piktžolių bei buitinių šiukšlių sankaupa ir komunalininkų galvos skausmu, paskirtis, kai ne vienoje vietoje įrengiamų laiptų medinės dalys klojamos tiesiai į drėgną žemę, matyt jau galvojant apie kitą „būsimą rekonstrukciją“. Jau besibaigianti Jauryklos parko rekonstrukcija pagaliau pasirinkus atsakingus rangovus tik už 155 tūkst. Eur, kai darbai buvo atliekami „laukinėje“ gamtoje, o ne „rekonstruojant“ jau įrengtą parko infrastruktūrą, gali būti laikoma racionaliu pinginių lėšų panaudojimo pavyzdžiu, ypač, kai jų rajone daug kam trūksta. Kaip priekaištas buvusių valdžių investicinei politikai netoli Pastauninko parko liūdnai rymantis apleistas futbolo stadionas, į kurį eiti žiūrėti futbolo rungtynių ar patiems sportuoti nepatogu ir gėda net ir patiems miestelėnams, ką bekalbėti apie atvykstančius futbolininkus ir svečius. Maža to, žiūrovai bei sportuojantys apleistuose nesaugiuose bėgimo takeliuose ir nesant stacionarių higienos normas atitinkančių tualetų, rizikuoja net ir savo sveikata. Taip suvaržoma žmonių teisė į kultūringą poilsį, ką garantuoja šalies Konstitucija. Liūdna, bet su apleistais futbolo ir motobolo stadionais likome bene paskutiniais mohikanais ne tik Žemaitijoje, kai kiti juos rekonstravo panaudojant ES lėšas. Nesugebant to padaryti patiems, galima rasti sėkmingai už atlygį tai darančių. Deja...

Kretingos rajono žmonės nekantriai laukia, kada, svarstant 2020 m. rajono biudžetą, bus prisimintas ir naujosios valdžios įsipareigojimas iki 1 proc. rajono biudžeto skirti pačių žmonių siūlomiems projektams bei iniciatyvoms, ką jau metus sėkmingai vykdo Alytaus miesto savivaldybė. Ši pilietinio biudžeto idėja pasiskolinta iš šio miesto partnerių Lenkijoje, kur ji sėkmingai vykdoma jau nuo 2011 metų. Tai skatina žmones jau nuo 16 metų būti pilietiškais, rodyti iniciatyvą, kaip tvarkyti viešąsias erdves, savo aplinką, įsitraukiant į rajono valdymą, patiems jaustis atsakingiems už atliktus darbus. Neabejotina, kad šie darbai labiau ir saugomi, sudrausminant piktybinius visuomeninio turto niokotojus, ko dabar neretai nedrįstama daryti. Žmonių supratimas, kad į jų nuomonę atsižvelgiama ir įsiklausoma, turėtų skatinti bendruomeniškumo jausmą, ko kretingiškiams šiuo metu ypač trūksta.

Bendri darbai ir iniciatyvos, miesto centro traukos sukūrimas, įrengiant fontaną, kaip daugelyje Europos miestų ir miestelių rengiant šeštadieninius turgus ir „blusturgius“, muges ir kt., ir pan., gali pakeisti jo veidą, ištraukti iš savo butų ir namų namisėdas, taip pat sulaukti daugiau svečių bei turistų, nes niekur Europoje neteko matyti miesto širdies, paverstos nemokama prekybos centro automobilių stovėjimo aikštele. Naujosios valdžios laukia daug naujų iššūkių ir darbų, ir tik nuo jos iniciatyvos bei naujų vėjų galvose priklausys, ar ateityje šiame krašte gerai jausis jo gyventojai.

Romualdas BENIUŠIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas