Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Susirūpino legendiniu Plokščių ąžuolu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-09-24

Po gaisrų Plokščių ąžuolas nyksta, tačiau vietiniai žmonės, tarp jų – ir Egidijus Stonkus (nuotr.) norėtų, kad valdžia imtųsi iniciatyvos palaikyti jo gyvastį.

Skaitytojai susirūpinę dėl legendinio Plokščių ąžuolo, augančio, manoma, dar nuo Vytauto Didžiojo laikų Plokščių kaimo ribose, netoli Grūšlaukės: prieš 4-erius metus mįslingai apimtas ugnies liežuvių, ir šiandien tebestovi apleistas – išdegęs, tuščiaviduris, niokojamas vėtrų.

Domisi ne tik vietiniai

Skuodiškė Irena Kyguolienė, kurios motina Karolina Kniežaitė kilusi iš Plokščių kaimo, sakė vis apsilankanti motinos žemėje ir jai veria širdį, kad ąžuolas atrodo nykiai: „Ant žemės voliojasi didžiulė atskilusi šaka, kurios niekas neišveža. Kreipiausi į Darbėnų seniūną Alvydą Poškį – pažadėjo sutvarkyti. Dar norėtųsi, kad būtų atstatyta ir ąžuolo viduje buvusi Dievo Motinos koplytėlė, kuri sudegė 2015-aisiais per gaisrą.“

Ji sakė girdėjusi, kad šita vieta kaimo žmonėms nuo seno buvusi šventa, o ir vėliau jie rinkdavosi po ąžuolu giedoti „majaus“.

„Mano amžinatilsį močiutė Sofija Rolingienė buvo kilusi iš tų kraštų, ir mane, dar visai vaiką, vesdavosi prie to ąžuolo. Mums jis atrodė neapsakomai didelis, kažkoks mistiškas. Suaugusieji susėdę po juo melsdavosi, o mes netoliese žaisdavome“, – prisiminė Plokščių kaime pakalbintas ūkininkas Egidijus Stonkus.

Vyras sakė, jog ir dabar žmonės nori pamatyti legendinį galiūną, ypač – po žaibo: važiuodami prošal jų sodybą, klausinėja, kaip nuvykt, nes nėra nei nuorodų, nei kelio, nuvedančio prie pat ąžuolo. „Norėtųsi ir aikštelės, kad atvažiavę galėtų pailsėti, pasigrožėti ąžuolu“, – sakė E. Stonkus.

Nėra servitutinio kelio

„Pajūrio naujienoms“ seniūnas A. Poškys teigė žinąs dabartinę ąžuolo bėdą, dėl jos tarėsi su Plokščių kaimo gyventojais.

„Problema ta, jog prie ąžuolo privažiuoti – gana sudėtinga. Aplinkui – privatūs ūkininkų laukai, kuriuos jie apsėja pavasarį, o servitutinio kelio, kad galėtum pasiekti ąžuolą, nėra. Tenka laukti rudens, kad bandytum pasiekti ąžuolą traktoriumi per ūkininkų laukus. Buvome sutarę su seniūnaičiu Broniumi Mockumi ir kaimo aktyvistu Sauliumi Dauginčiu ištempti tą nukritusią šaką, bet nepavyko. Šį rudenį vėl bandysim teritoriją aplink ąžuolą tvarkyti“, – kalbėjo A. Poškys.

Nors Plokščių ąžuolas yra įtrauktas į šalies gamtos paminklų sąrašą, tačiau jam nėra keliami ypatingi reikalavimai priežiūrai, ir valstybės lėšų, skirtingai nuo kultūros paminklų priežiūros, seniūnija negauna. „Tvarkysime patys iš seniūnijos aplinkos lėšų, talkinant Plokščių kaimo žmonėms“, – tikino A. Poškys.

Tiki Perkūno galia

Prieš 4-erius metus, liepos 6-ąją – taip sutapo, jog per pačias Mindaugines, socialiniuose tinkluose paplito įspūdingu rakursu užfiksuoto degančio Plokščių ąžuolo nuotrauka – ugnis sliuogė kamieno vidumi. Internautė Rima paliko prierašą, kad ąžuolą suliepsnoti privertė senovės dievas Perkūnas.

Tačiau nuotrauką išvydęs arboristas Algis Davenis tuo išsyk suabejojo: jo teigimu, tai buvę panašiau į tyčinį padegimą, o ne į gamtos išdaigą. Jeigu į medį būtų trenkęs žaibas, jis būtų perskilęs pusiau, būtų suliepsnojusi medžio lapija. Ugnis, anot arboristo, degė medžio puvinyje. „Jeigu buvo sukrautas laužas, jis ir degė. Nuo žaibo trenksmo labiau degtų šakos“, – svarstė A. Davenis.

Plokščių kaimo gyventojai visgi įsitikinę, jog būta ne piktadarių, o žaibo: kaimo centre kalbintas Augustinas pasakojo pats matęs, kaip trenkė perkūnas, nes tuo metu pats ėjęs į mišką: „Mačiau, kaip po žaibo ugnis pakilo kamienu. Dabar stovi vargšelis apleistas, o reikėtų tvarkyti – aptverti, „krūmalius“ iškirsti. Anksčiau visokių susiėjimų būdavo, rinkdavosi giminės, medžiotojai. Kada beužaugs tokie milžinai, – miškus juk be gailesčio kerta.“

Degėsiai užkonservavo vidų

Seniūnas sakė pasitaręs su arboristais – specialistais, gerai išmanančiais medžių pasaulį, ar reikėtų iš kamieno išvalyti po gaisro užsilikusius suodžius bei degėsius. „Patarė neliesti, nes degėsių sluoksnis yra tarsi apsauga likusiai gyvai medienos daliai, ją tarsi užkonservavo“, – seniūnas atviravo, jog baugu ir liesti šį galiūną, kad jam nepakenktų.

Koplytėlė su Dievo Motinos skulptūra kažkada buvusi pastatyta vietinių kaimo žmonių, todėl šį rūpestį, tikino seniūnas jiems ir paliksią: „Jei žmonės norės, patys ir atstatys.“

Kaime gyvas pasakojimas apie meistrą Zabitį, kuris, žmonai mirus, liko vienui vienas. Kartą naktį jam apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija ir pasakiusi, kad iškirstų ąžuole drevę ir įrengtų koplytėlę. Šis nuėjęs pamatė, kad ąžuolo vidus kiauras. Surinkęs iš kaimynų pinigų ir nupirkęs Marijos statulą, įkėlęs ją į ąžuolą. Vėliau žmonės ją įkurdinę koplytėlėje.

Išlikę pasakojimų, kad Grūšlaukės vaikus mokiusi rašytoja Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) labai mėgdavusi ateiti prie šio ąžuolo.

Šimtametis – ir Vaineikiuose

Plokščių ąžuolas jau anksčiau buvo nukentėjęs nuo žaibo – 2012 metais žaibas tuomet stipriai apniokojo ąžuolo drevę. Dėl to medis buvo sutvirtintas metalinėmis konstrukcijomis.

A.Poškio žodžiais, Darbėnų seniūnijoje yra ir dar vienas šimtametis ąžuolas, skaičiuojantis 300–400 m. amžių – tai Vaineikų galiūnas. Deja, neatlaikęs vėtros ir amžiaus naštos, jis lūžo pusiau. Tuomet ir paaiškėjo, kad, iš išorės dar tvirtai atrodęs, medis buvo visiškai išpuvęs iš vidaus.

---

Plokščių galiūno, kurio aukštis – 23 m, skersmuo – 1,3 m, o amžius – apie 600 metų, gyvavimas susijęs su pagonių laikais, nes netoli jo sovietmečiu buvo rastas akmuo su dubeniu, vėliau susprogdintas melioratorių.

1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paveldo botaninių paminklų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas