Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Po stipendijų įteikimo: priekyje (iš kairės) Laimutis Purlys, Birutė Šidlauskaitė, Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė, Gediminas Mėčius, Guoda Mėčiutė, Magdalena Brundzaitė, Gabija Markutė, Jonas Vainius; už jų – brolis Tomas, Alvydas Virbalis, brolis Bernardas, Virginija Rudavičienė ir Daiva Ataitė.

Šią savaitę Kretingoje, Šv. Antano rūmuose, Pranciškonų gimnazijos mokiniams tradiciškai buvo įteiktos Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendijos.

Renginyje dalyvavo vienas fondo steigėjų Jonas Vainius, gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis, Kęstutis Cirtautas, brolis Tomas ir brolis Bernardas.

Išeivijos lietuvių fondo tikslas – remti patriotišką ir katalikišką švietimą, skiriant lėšų Lietuvos kaime gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi.

Šių metų rašinio tema buvo „Didžioji laisvės kova 1944–1953“, įvairaus amžiaus mokiniams teko paplušėti rašant nemažos apimties rašinį. Dešimtokas Gediminas Mėčius ne tik laimėjo stipendiją, tačiau ir užėmė I vietą visoje Lietuvoje. Jauniausioji konkurso dalyvė – penktokė Magdalena Brundzaitė, stipendijas taip pat laimėjo Salvija Markutė ir Guoda Mėčiutė.

Mokiniai teigė, kad Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Daiva Ataitė, Birutė Šidlauskaitė, Virginija Rudavičienė, Danutė Rimkutė, jiems rašant šį darbą buvo lyg kelrodis, kuris įkvėpdavo ir padėdavo mokiniams išreikšti visas jų mintis kuo giliau ir jautriau.

Vaikai tėvynės meilės sėmėsi iš savo šeimų istorijų, mokyklos. „Mokykla skatina tikėti ne vien Dievu, bet ir savo valstybe“, – pripažino G. Mėčius.

Daugumos laimėjusių moksleivių giminės istorijos tarsi pačios pasakojo išgyvento laikmečio skaudulius.

G. Mėčiutė rašinyje rėmėsi savo giminės istorija: mergaitė pasakojo, kaip jos giminaičiai slėpė paskutinį partizaną.

Magdalena Brundzaitė teigė, kad jos didžiausias pasididžiavimas – du proseneliai, kurie gynė Lietuvą tol, kol užgeso jų gyvybės. Senelis vos devynerių metų buvo išvežtas į Sibirą su visa savo šeima. Jaunosios laimėtojos ryšys su savo šaknimis atsispindi jos darbe, kaip ji ir pati teigė, iš to ir išmoko, ką reiškia mylėti Lietuvą ir jos istoriją. Magdalena džiaugėsi, kad gimė jau laisvoje Lietuvoje: „Kad tik būtų kuo daugiau žmonių, kurie garsintų Lietuvą kitose šalyse, ir kad ši šalis būtų ir toliau laisva.“

Gediminas tėvynės meilės išmoko iš šeimos ir mokyklos: „Man labai gaila, kai žmonės išvažiuoja iš čia, visko išsižada, negražiai kalba apie šią šalį. Juk kažkada jau mano amžiaus jaunuoliai pasiimdavo ginklą ir traukdavo į mišką.“

Salvija Markutė pasakojo, kad jos giminėje nebuvo skaudžių istorijų, bet ji patriotiškumo sėmėsi iš šeimos vertybių ir šalies istorijos.

Mokytojos sakė, kad nepaprastai didžiuojasi savo mokinių tikėjimu, meile ir požiūriu, o renginio svečiai pasidžiaugė, kad mūsų krašte šeimos, mokykla bei visa visuomenė užaugina tokius vaikus. „Tai vaikai, kurie skleidžia be galo gražų pozityvą, kurie giedantys giesmę iš praeities tą stiprybę semia ir dovanoja mums, skleisdami ją jau savo kartoje“, – akcentavo mokytoja V. Rudavičienė.

Per stipendijų įteikimo iškilmes pranešimą „Žvilgsnis į Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą 1944–1953 m.“ pristatė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio įgaliotas atstovas Laimutis Purlys, buvo parodytas filmas apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską „Vanagas“. Skambėjo „Tautiška giesmė“, renginį papuošė Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos.

Gabrielė NAVICKAITĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas