Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Agronomas ir tapytojas – amžinai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-06-14

„Ir pensijoje būti nėra taip blogai, ypač kuriančiam žmogui “, – atviravo Edvardas Stalmokas.

Jeigu Senojoje Įpiltyje gyvenantis buvęs Darbėnų seniūnas tautodailininkas Edvardas Stalmokas ant svarstyklių lėkštutės šiandien padėtų agronomiją ir tapybą, sakė, nenusvertų nė viena, nes abi patinka vienodai.

Vasarą – prie ūkio, žiemą – prie molberto

„Vasaromis aš nuo seno pripratęs būti laukuose, prie ūkio, o pavasarį ar žiemos vakarais iki išnaktų – dirbtuvėje prie savo paveikslų“, – šypsojosi jis, „Pajūrio naujienų“ pašnekintas.

Ankstyvoje vaikystėje, prabėgusioje Šiūparių kaime Klaipėdos rajone, Edvardas piešė kaip daugelis tokio amžiaus vaikų, tik gal šiek tiek ilgiau ir kruopščiau, gal – dažniau. Baigus mokyklą ir atėjus metui pasirinkti specialybę, pakluso tėvams bei vyresniesiems broliams.

„Iš dailės duonos nevalgysi, be to, tas potraukis gali praeiti. Stok kur nors rimčiau“, – patarė jie. Ir, menus nustūmęs į šoną, vaikinas pasirinko studijuoti agronomiją.

Septyniasdešimtąjį jubiliejų neseniai atšventęs E. Stalmokas teigė dėl to nesigailėjęs nė karto.

Tapęs kvalifikuotu agronomu ir pagal specialybę pradėjęs dirbti tuometiniame Piliakalnio kolūkyje, susipažino su pirmininko pavaduotoju, partiniu sekretoriumi 2000-aisiais Anapilin išėjusiu Kurtu Skrobliu, kuris, anot Edvardo, iš tikrųjų nei ten koks idėjinis komunistas buvo, nei ką. Kontoroje šis žmogus turėjo kabinetą, o įdomiausia, kad tame kabinete net darbo valandomis tapydavo paveikslus!

„Kartą pamatęs prasitariau, jog ir aš svajonę tapyti turėjau. Skroblys maloniai nustebo: o kas, klausė, dabar to daryti neleidžia? Esą pradėti niekada nėra vėlu“, – padrąsinantį nuoširdų kolegos žodį prisiminė Edvardas.

Nuo tada, sakė, tiesiai iš laukų motociklu dažnai atlėkdavęs į kontorą. K. Skroblys užplikydavęs kavos, ir prasidėdavo ilgos kalbos apie meną, dėliodavosi vis naujų peizažų vizijos.

Po kurio laiko bendraminčiai, taip pat karteniškis menininkas Jurgis Račkauskas uostamiestyje ėmė lankyti dailės studiją „Guboja“, į kurią rinkdavosi ir daug žinomų Klaipėdos miesto dailininkų.

„Mes nuvažiuodavom ten ne kas vakarą ir ne keliskart per savaitę, kaip kiti, o sykį per mėnesį. Atsiveždavom parodyti savo tapybą, bet iš anksto buvom sutarę: ne pagyrimų norim klausytis, o išgirsti kritiką, kad paskui galėtume mokytis iš klaidų“, – prisiminimais dalijosi E. Stalmokas.

Pirmieji Edvardo Stalmoko natiurmortai, sukurti naudojant senovės meistrų daugiasluoksnę tapybos techniką.

Įkvėpti gali ir gamta, ir liaudies dainos

Prieš tapydamas paveikslą eskizų jis niekada nepiešia – visos mintys, įspūdį palikę vaizdai ir situacijos pasilieka galvoje arba fotografijose. Bet jokiu būdu nėra taip, kad tapytų nuotrauką prieš akis pasidėjęs. Fotoaparatu E. Stalmokas tik užfiksuoja patį efektą – trumpą akimirką, neregėtą gamtos spalvų derinį, kurio tuoj neliks. Vienokios, sakė, būna spalvos, kai tvyro ramybė, kai vėjuota, – atsiranda daug rausvų atspalvių, prieš perkūniją ir audrą stebina netikėtos debesų formos. O pats gražiausias metas – ankstyvi rytai, kai saulė teka, ir vakarai, kai ji jau leidžiasi. Būna, kad įkvepia gera poezija ar liaudies dainos.

„Man patinka visi metų laikai – ir kada žydi, ir kada šerkšnoja medžiai, ir net šiek tiek monotoniška vasara patinka, kada anksti rytais prie upės kyla rūkas, pro jį skverbiasi saulės spinduliai“, – sakė menininkas.

Kiek sykių prie to paties paveikslo beprisiliestų, jį betobulintų, po kurio laiko vis tiek pamato, ką dar reikėtų pataisyti, pakeisti. Apie savo naują darbą – kiek pavyko, kiek ne – E. Stalmokas sprendžia ir iš Kretingoje gyvenančių jųdviejų su žmona Birute dukros Renatos ar sūnaus Roberto emocijų. „Kai pamatau vaikų akyse džiaugsmą, suprantu, kad to ar kito paveikslo nori. Sakau, imkit, neškitės, tik, kai reikės parodai, turėsit paskolinti“, – juokėsi.

Peizažuose – ir auksinis ruduo, ir baltapūkė žiema.

Uždegė nauji atradimai

Aštuoniolika metų E. Stalmokas dirbo Darbėnų miestelio seniūnu, o išėjęs į užtarnautą poilsį nesigaili. „Žinokit, ir pensijoje būti nėra taip blogai, ypač, kai turiu, ką veikti“ – pokštavo jis.

Pats sau atradimą, sakė, aptikęs interneto „jutubėje“. Anksčiau prie vieno paveikslo krapštydavęsis ilgiausiai, kol pavykdavę išgauti norimą efektą, ypač tapant jūrą. O, pasirodo, be reikalo „išradinėjęs dviratį“ , mat, perpratus senovės meistrų daugiasluoksnės tapybos techniką, tą efektą išgauti galima ir greitai, ir labai paprastai.

„Nutapai vieną sluoksnį, leidi jam nudžiūti, tada ant viršaus tepi ploną permatomą aliejinių dažų sluoksnį – nėra nieko gražiau ir tikroviškiau, kai persišviesdami apatiniai sluoksniai papildo viršutinius, kai šviesa sudaro stereo vaizdą“, – atskleidė menininkas, šiuo būdu jau nutapęs ir keletą natiurmortų.

Iš viso jis yra sukūręs per 500 paveikslų, surengęs 25 personalines parodas Klaipėdos, Gargždų, Palangos, Kretingos bei mažesnių Žemaitijos miestelių salėse. Ir tai – ne pabaiga: rudeniui, žiemai naujos parodos jau užsakytos Kretingos rajono kultūros centre, Šukėje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas