Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Simas MARTINKUS

Dar ir šiandien pamenu tą akimirką, kai prieš pusę metų rimtai pradėjau svarstyti apie galimybę mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos konservatorijoje. Ši mintis mane aplankydavo ir anksčiau, bet visada pasakydavau sau, kad tai – tolima ateitis.

Daug apie tai niekada ir negalvodavau, tačiau tąkart aplankiusi idėja neleido gyventi iki pat mokslo metų pabaigos.

Pasiryžau nedelsti. Tėvai ir kiti artimieji šiam sumanymui pritarė ir įsitikino, kad su muzika noriu sieti savo gyvenimą. Vis dėlto galutinį sprendimą priimti teko man.

Nuvykęs į konservatorijoje įvykusią atvirų durų dieną, supratau, kad ta mokykla suteikia puikias galimybes tobulėti kiekvienam jaunajam muzikantui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mokiniai turi to norėti. Apsilankymas ten pastūmėjo galutinio apsisprendimo link. Po kelių dienų užpildžiau paraišką. Jaučiu, kad padariau teisingą sprendimą.

Noras mokytis tokio tipo mokykloje tikrai buvo ir yra, bet baimė neapleidžia. Juk aštuntokui nėra lengva priimti ateitį nulemsiantį sprendimą. Kai, atrodo, apie galbūt naująją būsimą mokyklą jau nebegalvoju, užtenka pradėti pokalbį su draugais, mokytojais ar kitais žmonėmis šia tema, kad vėl iš naujo apie tai suktųsi mintys.

Atstumas tarp Klaipėdos ir Kretingos nėra didelis. Kai kuriems gal ir sunku suprasti, kaip galima bijoti ir nenorėti gyventi bendrabutyje. Manau, kad gyvenimas bendrabutyje duos ir pliusų, ir minusų. Norėjimas vis labiau suprasti muzikos kalbą vis dėlto užgožia nerimą.

Apie tokį žingsnį tenka girdėti įvairių nuomonių. Daugiausia jos būna geros. Labiausiai įsiminė žmonių pasakyti žodžiai: „Jeigu kažkas nepavyktų mokantis muzikos konservatorijoje, visada gali grįžti“, „Daug dvyliktokų sunkiai apsisprendžia, kur nori stoti, o čia aštuntokas priėmė tokį sprendimą“. Tokie žodžiai tarsi įkvepia, priverčia vėl iš naujo viską apmąstyti. Pusmetį trukęs apsisprendimo procesas vis dėlto išėjo į naudą ir šiandien tvirtai žinau, ko noriu. O kaip bus, tik laikas parodys.

Manau, kad naujoji mokykla duos kažką kitokio, ypač muzikos prasme. Dažnai tenka pagalvoti, kad ,,paaukojęs” Pranciškonų gimnaziją, kurioje dabar mokausi, galiu niekada nebegauti to, ką ji man davė.

Kretingos meno mokykloje ketverius metus dainavau chore, mokiausi muzikos teorijos, grojau fortepijonu, taip pat turėjau balso lavinimo pamokas ir susipažinau su muzikos istorija. Tik dainavimas Kretingos meno mokyklos chore ,,Saulainė” leido pažinti chorinę muziką, apie kurią seniau buvau kiek kitokios nuomonės, ir privertė ją pamilti.

Renkantis specialybę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje tikrai neabejojau, jog toliau noriu mokytis darbo su choru ir dar labiau gilintis į chorinę muziką. Tam, kad galėčiau tai daryti toliau, dar turiu išlaikyti stojamuosius egzaminus ir patekti į konservatoriją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas