Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Luminor“ palieka istorinius banko rūmus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-03-15
Kretingos architektūros pasididžiavimas – Lietuvos banko rūmai – per 80 metų pakeitė kelis šeimininkus. Juose buvo įkurdinti skirtingi bankai, paskutinysis ligi šiolei – bankas „Luminor“.

„Luminor“ bankas, veikęs dar prieškariu statytame Lietuvos banko pastate Vilniaus gatvėje, savo klientus beaptarnaus ligi kovo 29 dienos. Kas įsikurs ištuštėjusiame istoriniame banke, jo savininkai visuomenei neskelbia.

Pereina prie skaitmeninių paslaugų

„Luminor“ banko Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė „Pajūrio naujienas“ patikino, jog bankas savo veiklos nenutrauks, tik ją labiau perkels į internetinę erdvę.

„Bankas ir toliau veiks Lietuvoje, teiks žmonėms paslaugas. Šiuo metu mes keičiame savo veiklos modelį, todėl peržiūrime paslaugų teikimo pobūdį ir vietas. Norime daugiau dėmesio skirti klientų konsultavimui, patogiau teikti skaitmenines paslaugas, nes matome, kad jau dabar apie 80 proc. pavedimų yra atliekama internetu”, – teigė G. Bielskytė.

Jos žodžiais, įprastoje banko vietoje veiks bankomatas, ir bus galima įnešti bei pasiimti grynųjų pinigų.

Nežinia, ar pasitraukus „Luminor“ bankui, senoji banko tradicija tame pastate bus tęsiama. Banko pastatas yra privatizuotas, o jo savininkas bendrovės „Plungės darna“ vadovas Darius Lauraitis, paklaustas apie tolesnę pastato paskirtį, atsisakė tai komentuoti.

Be „Luminor“, Nepriklausomybės periodu šiame pastate veikė Žemės ūkio, DnB Nord ir DnB bankai.

Tarsi karūna miesto centre

Pačioje Kretingos miesto širdyje 1938–1939 metais garsaus Lietuvos bankų statytojo profesoriaus Mykolo Songailos projektuotas neoklasicistinės architektūros pastatas visuomet išsiskyrė iš kitų Kretingos miesto statinių – pastatytas ant Akmenos upės kranto, greta Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno, gimnazijos bei Šv. Antano rūmų, buvo įkomponuotas į šį ansamblį. Bankas ligi šiol traukia akį savo iškilumu bei architektūriniu puošnumu – kolonomis ir ornamentais.

Pastato pirmajame aukšte buvo įrengtos patalpos bankui su patikima saugykla-seifu, erdvia operacijų sale, kurią papuošė užsakyti ir ligi šiol išlikę garsaus dailininko Petro Kalpoko nutapyti 3 dideli paveikslai ”Rytas“, ”Žvejai“, ”Lietuvos pramoninio kaimo peizažas“. Antrajame aukšte buvo įruoštas butas banko direktoriui, į kurį patenkama laiptais, vedančiais terasa pietiniame gale ir kolonada, virš kurios yra balkonas.

„Prieškariu bankas buvo tarsi miesto karūna, iškylanti viršum medinių Kretingos pastatų, nes tuometinė Vilniaus gatvė nuo dabartinės „Maximos“ iki bažnyčios buvo medinė, išskyrus kitapus Akmenės gatvės buvusią prieglaudą. Tai buvo ne provincijos, o didmiesčio architektūros statinys“, – pastato svarbą akcentavo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Lietuvos banko Kretingos rūmai buvo paskutinis M. Songailos, pastačiusio centrinius rūmus Kaune, kūrinys. Net per 1941-ųjų birželio 26-osios gaisrą, kuris pavertė pelenais kone visą miestą, pastatas nedaug tenukentėjo. Dabar Kretingos banko rūmai yra paskelbti Lietuvos Respublikos nekilnojamąja kultūros vertybe.

Išliko vienas iš keturių

Šis pastatas, J. Kanarsko teigimu, vienintelis išlikęs tarpukario bankininkystės istorijos liudytojas Kretingoje. Tarpukariu Kretingos mieste veikė net keturi – Lietuvos ūkininkų sąjungos arba kooperatinis žemės ūkio smulkaus kredito, Žydų liaudies, Žemės ir Lietuvos ūkio – bankai. Visi jie buvo įsikūrę prie senosios turgavietės – dabartinės Rotušės aikštės – ir nuomojosi patalpas.

Valstybės interesams Kretingoje atstovavo Lietuvos bankas, dauguma jo akcijų priklausė Finansų ministerijai. Lietuvos banko Kretingos skyrius glaudėsi išsinuomotose patalpose notaro Jono Kentros namuose dabartinės Rotušės aikštės pietinėje dalyje. Kabinetai buvo maži, susirinkus daugiau klientų susidarydavo spūstis, todėl susirūpinta nuosavo ir modernaus banko pastato statyba.

Kadangi prie turgavietės sklypų savininkai sukėlė kainas, 1937 m. buvo nuspręsta už 18 tūkst. litų pirkti iš pranciškonų vienuolyno žemės sklypą Vilniaus gatvėje, kur stovėjęs senas vienuolyno namas su bažnyčios vargonininko ir varpininko butais.

Kretingos rūmų statyba Lietuvos bankui kainavo per 200 tūkst. litų. Pagrindiniu statybos darbų rangovu buvo pasirinktas kaunietis J. Udalovas, o techninė priežiūra patikėta Kretingos apskrities inžinieriui Vytautui Rimgailai.

Lietuvos banko Kretingos skyrius naujuosiuose savo rūmuose nespėjo deramai įsikurti. 1940 metų liepos 30-ąją su visu jo turtu buvo nacionalizuotas ir perduotas SSRS valstybiniam bankui.

---

Banko projekto autorius Mykolas Songaila, baigęs Peterburgo dailės akademiją, tobulinosi Italijoje. Nuo 1922-ųjų apsigyveno ir dirbo Kaune. Sukūręs centrinius Lietuvos banko rūmus Kaune, M. Songaila ėmėsi projektuoti jo filialus daugelyje šalies miestų: Panevėžyje, Utenoje, Biržuose, Mažeikiuose, Raseiniuose, Tauragėje, Kretingoje. Taip pat suplanavo Vytauto Didžiojo universiteto miestelį Aleksote. Ligi mirties 1941-aisiais dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo Architektūros katedros vedėjas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas