Pretendentams į merus – klausimai „iš salės“

„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija laikosi per politikų debatus duoto pažado ir šįsyk skaitytojus supažindina su politikų atsakymais į jiems užduotus debatų žiūrovų klausimus.

Virginijus DOMARKAS (Lietuvos socialdemokratų partija)

„Jaunimo forumo metu (įvykusio 2018 m. lapkričio 24 d.) išryškėjo opi problema – jaunimo centro Kretingos mieste reikalingumas. 2019 m. Jaunimo reikalų departamento pateiktose rekomendacijose Kretingos jaunimo reikalų koordinatoriui taip pat įvardyta jaunimo centro įkūrimo būtinybė. Sakykite, koks jūsų požiūris šiuo klausimu? Kur įkurdintumėte jaunimą ir kaip įsivaizduotumėte jaunimo centro viziją? Primenu, kad jaunimo centro lankytojai – didžioji dalis socialiai pažeidžiami jaunuoliai.“

V. Domarkas: „Manau, kad jaunimo centras tikrai reikalingas rajono jaunų žmonių socialiniams, edukaciniams poreikiams ir laisvalaikiui tenkinti. Jaunimo centrą matyčiau kaip traukos erdvę, kurioje būtų galima leisti laisvalaikį, susitikti su bendraminčiais, kurti, įgyvendinti bendrus projektus ir iniciatyvas. Kaip vieną realiausių galimybių matyčiau Vilniaus g. 8 pastato, kurį artimiausiu metu ketiname rekonstruoti, buvusių knygų saugyklų pritaikymą jaunimo erdvėms. Kiek tenka bendrauti su jaunuoliais, jie nori nestandartinių patalpų, sakyčiau, net bohemiškos erdvės, skirtos neformaliam laisvalaikiui. Tikiu, kad įmanoma surasti tinkamus architektūrinius ir techninius sprendimus ir, atsižvelgiant į jaunimo išsakytus lūkesčius, sukurti jaukias erdves, kuriose norėtųsi rinktis ir leisti laiką.“

„Esate vienas Rotušės a. renovacijos iniciatorių. Trumpai pristatykite asmeninę aikštės viziją.“.

V. Domarkas: „Įgyvendinant Rotušės aikštės renovaciją, man, kaip piliečiui ir rajono politikui, svarbiausia – tinkamai visuomenėje išdiskutuotas ir su visomis suinteresuotomis grupėmis suderintas projektas. Man svarbi profesionalių architektų, istorikų, paveldosaugos specialistų nuomonė ir rekomendacijos. Rajono bendruomenės lūkesčiai privalo būti išgirsti, rengiant aikštės sutvarkymo koncepciją – į juos būtinai bus atsižvelgta – ir daugumos gyventojų pritarimas yra būtinas, siekiant išsaugoti miesto istorinį ir kultūrinį vientisumą bei viešąsias erdves pritaikant gyventojų poreikiams.“

„Ar skaičiavote kada, kiek Kretingos rajono savivaldybės administracijoje ir taryboje dirba giminystės ryšiais susijusių asmenų?“

V. Domarkas: „Giminystės ryšiais susijusių asmenų protegavimą laikau ydinga praktika ir to visomis išgalėmis vengiu. Man dirbant administracijos direktoriumi, per pastaruosius šešerius metus giminystės ryšiais susiję asmenys nebuvo įdarbinti. Tokio principo laikausi ir politiniame kontekste, todėl socialdemokratų sąraše giminystės ryšiais susijusių asmenų nėra.“

„Kokioje situacijoje dviračių tako projektas Vydmantai–Kretinga. Ar tiesa, kad dviračių tako vieni iniciatoriai keliu A11 šiuo metu nepatenkinti žemės išpirkimo kaina? Jei taip, ar normalu, kai už iniciatyvą iniciatoriai uždirbs kretingiškių sąskaita. Kiek pinigų skirta sklypams išpirkti?“

V. Domarkas: „Tiesa, nes valstybės poreikiams nepaimti šeši sklypai, kurie patenka į žemės ribą, reikalingą dviračių takui įrengti. Savininkai nesutinka su turto vertintojų nustatyta kaina, už kurią galėtume juos nupirkti. Todėl problemai spręsti pasirinktas teisminis kelias. Tarp šešių sklypų yra ir dviračių tako iniciatoriams priklausantys sklypai. Laikausi nuomonės, kad viešo intereso tenkinimas negali tapti komerciniu sandoriu, iš kurio suinteresuoti asmenys gautų didžiulį pelną rajono gyventojų sąskaita. Sklypams išpirkti yra numatyta 55,6 tūkst. eurų.“

„Kada galima tikėtis Dvaro g. asfaltavimo darbų pradžios?“

V. Domarkas: „2019 metais planuojama sutvarkyti Parko gatvę, siekiant paspartinti darbus šios gatvės gyventojai prisidės savo privačiomis lėšomis prie gatvės sutvarkymo darbų. Tikiuosi, kad per artimiausius 2–3 metus bus sutvarkyta ir Dvaro gatvė.“

„Ūkininkai klausia: kada rajone bus pataisytas rajono detalusis planas, nes mūsų geltonai nuspalvintoje nuosavoje žemėje negalime statyti gamybinių pastatų.“

V. Domarkas: „Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas buvo patvirtintas Savivaldybės tarybos sprendimu 2008 m., tačiau šiuo metu nebeatitinka teisės aktų ir visuomenės poreikių. Keičiant Bendrąjį planą jau yra įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros ir parinktas paslaugų teikėjas, su kuriuo 2019 m. sausio 24 d. pasirašyta paslaugų sutartis, kurioje numatyta atlikti rajono Bendrojo plano keitimo darbus. Išlaikant būtinas teisines procedūras per 26 mėnesius Bendrasis planas turi būti pakeistas. Bendrojo plano keitimas aktualus ir verslininkams, ir rajono gyventojams.“

„Ar seniūno įtraukimas į kandidatų sąrašą nėra siekis pritraukti rinkėjus, ar tai nėra rinkėjų apgaudinėjimas? Ar kandidatas iškeistų seniūno kėdę į tarybos nario kėdę?“

V. Domarkas: „Rinkėjai tikrai nėra apgaudinėjami. Socialdemokratų kandidatas į rajono tarybos narius yra valstybės tarnautojas, už kurį sumokamas 9 tūkst. 300 eurų užstatas. Išrinkus į tarybos narius ir atsisakius mandato, užstatas liktų valstybei. Manau, kad tiek rinkėjai, tiek Rimvydas Šakinis pasielgs teisingai, priimdami svarbius sprendimus.“

„Liepų gatvėje žmonės gyvena jau 50 metų, bet Kretingos valdžia užmiršo, kad ta trumpa gatvelė neasfaltuota ir nėra net šaligatvių. Vasarą vien dulkės.“

V. Domarkas: „Šis klausimas sprendžiamas nuo 2018 metų pabaigos. Liepų gatvės žmonių rūpesčiai yra susiję su Geležinkelio gatvėje kylančiomis problemomis, todėl turi būti sprendžiami kompleksiškai. Pirmiausia turi būti išspręstas lietaus nuotekų klausimas, kuris šiuo metu perduotas UAB „Kretingos vandenys“. Tikimasi, kad 2019 metais, sutvarkius lietaus surinkimo techninius sprendinius, bus sprendžiamas gatvės dangos klausimas.“

Antanas KALNIUS (visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“)

„Savo pranešimuose teigiate, kad „pamindamos savo ideologines vertybes, politinės partijos į koalicijas jungiasi, vedamos tik asmeninių ar siaurų partinių interesų.“ Kokias ideologines vertybes pamynę atėjote į komitetą „Kretingos kraštas“ Jūs ir kiti buvę vienoje partijų asmenys – I. Latakienė, D. Bieliauskienė, R. Medutis, K. Kisielius ir kt.“

A. Kalnius: Aš dar galiu surasti bendrų sąlyčio taškų tarp TS-LKD ir liberalų, kurie yra dešinieji, tačiau sunku suprasti, kas gali sieti dešiniuosius su kairiaisiais socialdemokratais. Gal tik tie klausime minėti asmeniniai ar siauri partiniai interesai. Jokių ideologinių vertybių aš nepamyniau, nes ir šiandien esu liberalių pažiūrų, tačiau man nepatiko Kretingos liberalų sąjūdžio vadovų diktatas ir nesiskaitymas su kitokia negu jų nuomone.

Dėl kitokios asmeninės nuomonės tapau, kaip jie išsireiškė, rakštimi. Kai kuriais klausimais balsavau ne taip, kaip liepė LRLS Kretingos skyriaus vadovai, nes turiu savo nuomonę ir ją noriu išsakyti. Gal mano nuomonė ir nebuvo absoliučiai teisinga, tačiau, kas trukdė diskutuoti, eiti į kompromisą. To nebuvo. Diskusija dažnai virsdavo skyriaus vadovų monologu, įsakmiu balsu diktuojant savo sąlygas ir nurodant, kaip mes visi turim balsuoti.

Matyt vadovų diktatas sukėlė nepasitenkinimą ne tik man. Visi klausime išvardinti žmonės, ankščiau ar vėliau išėję iš liberalų, sutiko su mano išsakytomis mintimis bei patikėję ,,Kretingos krašto“ vizija prisijungė prie mūsų komandos.“

„Didžioji dalis kandidatuojančių į Savivaldybės tarybą yra žmonės, kurie nedirba viešajame ar biudžetiniame sektoriuose, kur žmonių veiklos ribas nustato įvairios tvarkos, įstatymai ir kiti teisiniai dokumentai. Viena frazė, kuri skamba iš jūsų kandidatų lūpų – „pasitikėjimas per skaidrumą“ lyg ir sako, kad jūsų komanda puikiai tą išmano, tačiau stebint jūsų politinės reklamos sklaidą drįstame abejoti. Kodėl Jūs nesilaikote politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo, kurį parengė VRK 2013 12 30 sprendimu SP-165? Nuo čia lyg ir turėtų prasidėti Jūsų deklaruojamas skaidrumas.“

A. Kalnius: „Kretingos krašto“ kandidatų pasiskirstymas pagal darbą viešojoje ir privačioje sferoje yra apylygis ir visiškai sutinkame, kad viešojo sektoriaus žmonių veiklos ribas nustato įvairūs teisiniai dokumentai, tačiau dirbti skaidriai draudimų nėra, tik kartais tas skaidrumas pas mus suprantamas skirtingai.

Dėl reklamos žymėjimo tvarkos: kiekvienam politinės reklamos leidėjui buvo pateikti užsakymai, kuriuose buvo nurodyta, kiek ir kokios reklamos mes pageidaujame užsisakyti. Jeigu atspausdinant reklaminę agitaciją ir buvo praleistas užsakymo numeris ar leidinio tiražas, nemanau, kad tai didžiulis pažeidimas, kuris leidžia suabejoti mūsų veiklos pagrindiniu principu. Ant jau atspausdintos stambiosios reklamos informacija buvo papildyta nedelsiant, iškart paaiškėjus trūkumams. Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pateiktas paaiškinimas, kuriame buvo nurodyta kiek (tiražas) ir kokios reklamos „Kretingos kraštas“ užsakė pas leidėjus. Taip pat prie paaiškinimo buvo pridėtos visos leidybos sutartys ir sąskaitos-faktūros. Visos sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos iš „Kretingos krašto“ rinkimų sąskaitos, kuri finansuojama tik asmeninėmis kandidatų lėšomis, priešingai nei politinių partijų, kurios finansavimą gauna ir iš valstybės biudžeto. „Pasitikėjimas per skaidrumą“ buvo ir bus „Kretingos krašto“ veiklos pagrindinis principas.“

„Nuolat garsiai kalbame apie jaunimo užimtumo skatinimą, lyderių ugdymą ir jaunosios kartos vertybių kūrimą. Kada pradėsime skirti daugiau dėmesio jaunimo ir su jaunimo dirbančių organizacijų stiprinimui? Kasmet jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklų finansavimo poreikis vis didėja. Kuomet nustosime tik iš dalies finansuoti organizacijų veiklas ir skirsime didesnę biudžeto dalį jaunimo poreikiams tenkinti? Kaip jūs, tapęs meru, elgtumėtės šiuo atveju?“

A. Kalnius: „Nevyriausybinių organizacijų, o taip pat ir jaunimo projektų dalinio finansavimo principas išliks, nes kitokios teisėtos paramos formos nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai. Tačiau, kaip pastebi ir klausimo autorius, svarbu keisti patį požiūrį į jaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų svarbą, proporcingai paskirstyti Savivaldybės lėšas tarp biudžetinio ir nevyriausybinio sektoriaus. Finansavimą pastarajam būtina gerokai didinti, kad per ketverius ar penkerius metus jis bent jau susilygintų su biudžetinio sektoriaus finansavimo lygiu. Kita vertus, jei norime pokyčių, pirmiausiai būtina reformuoti Kultūros ir meno tarybos formavimo tvarką, eliminuoti iš jos sudėties politikus ir valdininkus ir deleguoti nepriklausomus kultūros lauko žmones – dailininkus, muzikantus, rašytojus, visuomenininkus. Jie geriausiai gali įvertinti ne tik teikiamų projektų turinį, bet ir finansavimo poreikį. Kultūros ir meno taryba turi realiai, o ne teoriškai vykdyti jai Savivaldybės deleguotą kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo funkciją.

Šiuo metu jaunimo projektų finansavimo apimtys gėdingos, nevyriausybinių organizacijų veiklos iš Savivaldybės biudžeto lėšų dažnai remiamos vos keliais šimtais eurų. 476 Eur – jaunimo ir su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo Kretingos r. vidurkis 2018 m. Mažiausias projektui skirtas dalinis finansavimas iš Savivaldybės biudžeto lėšų – 250 Eur. Juk bet kam aišku, kad su tokiu finansavimo projektų vykdytojai negali siekti turinio ir organizacinės kokybės. Juolab kad šias lėšas skirsto taip pat galimai neobjektyvios komisijos, kurių daugumą sudaro politikai ir valdininkai. Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybą sudaro 2 rajono tarybos nariai, 3 administracijos darbuotojai ir 5 nepriklausomi nariai. Kitur situacija dar prastesnė – Kultūrinės veiklos programos projektų vertinimo komisiją sudaro 2 rajono tarybos nariai, 3 administracijos darbuotojai, 1 nepriklausomas narys, Bendruomeninių organizacijų projektų vertinimo komisijoje – 5 iš 5 administracijos darbuotojai, Nevyriausybinių organizacijų rėmimo iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų vertinimo komisijoje dirba 1 tarybos narys, 3 administracijos darbuotojai, 3 nepriklausomi nariai. Vadovaudamiesi Teisėkūros pagrindų įstatymu mes sieksime suvienodinti projektų finansavimo tvarką taip užtikrinant ne tik maksimalų skaidrumą, bet ir sudarant kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą projektą įgyvendinančioms nevyriausybinėms organizacijoms.“

Dalia MARTIŠAUSKIENĖ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

„Ar Jūsų valdymo metodai bus demokratiški?“

D. Martišauskienė: „Šiuolaikinės visuomenės ir vadybos neįsivaizduoju be demokratiško valdymo. Aš vadovaučiausi ne tik demokratišku valdymo stiliumi, bet ir pasidalytos lyderystės principu: iniciatyvą, darbus, asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę dalintumėmės visi kartu (meras, rajono Savivaldybės taryba, Savivaldybės administracijos vadovybė, administracijos skyrių vedėjai, Savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai). Tik tariantis, diskutuojant, įsiklausant į profesionalių specialistų ir visuomenės nuomonę būtų vykdomi darbai. Savivaldybėje būtina tęsti gerus pradėtus darbus ir kuo skubiau pradėti sistemingai, nuosekliai ir skaidriai įgyvendinti naujus darbus, būtinus mūsų žmonių gerovei didinti.“

„Ar atjungsite Kretingą nuo vienuolių įtakos?“

D. Martišauskienė: „Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Todėl nei Savivaldybė, nei kitos valstybės institucijos ar pavieniai asmenys negali varžyti žmogaus pasirinkimo laisvės. Jei būčiau išrinkta rajono mere, man būtų svarbi kiekvienos bendruomenės (ar tai būtų religinė, ar ne) nuomonė, siūlymai, iniciatyva, jei ji nukreipta į pagalbą rajonui, į pagalbą konkrečiam žmogui.“

Vytautas ROČYS (Darbo partija)

„Kokiu būdu sukursite palankias sąlygas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti? Kaip stiprinsite ir kaip skatinsite?“

V. Ročys: „Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų medikų krūviai didžiuliai, todėl ir pacientų priėmimo terminai išsitęsia. Pirmiausiai reikėtų šias problemas aptarti kartu su sveikatos priežiūros paslaugų įstaigų vadovais ir medikais ir išgirsti jų pasiūlymus situacijai gerinti ir, jei reikia Savivaldybės indėlio ar pagalbos, ji turi būti. Manau, kad Savivaldybė ir toliau turi tęsti infrastruktūros gerinimą prie šių įstaigų, pastatų renovaciją ir prisidėjimą perkant reikiamą įrangą.“

Dangiras SAMALIUS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

„Jums vadovaujant „Akmenai“ ji bankrutavo. Dabar norite tapti meru. Jei Jums pritrūko gebėjimų suvaldyti mažą įmonėlę, tai manot, kad valdyti rajoną lengviau? Ar Kretingos rajonas nesubankrutuos Jums tapus meru?“

D. Samalius: „Nelyginčiau nepalyginamų dalykų. 2008 m., kai pradėjau vadovauti „Akmenai“, jos finansinė būklė buvo prasta, ir aš atėjau bandyti ją gelbėti. Dešimt metų didžiausios ekonominės krizės laikotarpiu 180 rajono gyventojų turėjo darbą, per tą laiką įmonė atlyginimams išmokėjo 8 milijonus eurų, kurie buvo išleisti Kretingoje. Todėl aš manau, kad įmonę bandyti gelbėt vertėjo.“

„Ką reiškia Jūsų šūkis „Mes Jūsų pusėje“?“

D. Samalius: „Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios mūsų partija visuomet gynė visuomenės interesus. Iš pradžių mes aktyviai kūrėme ir statėme valstybę. Po to rūpinomės naryste Europos Sąjungoje ir NATO. Šiandien atėjo metas pasirūpinti Lietuvos žmonių socialine gerove, ekonomine pažanga. Siekdami šių tikslų mes visuomet būsime ne siaurų partinių ar ekonominių interesų, o visų žmonių – Lietuvos piliečių pusėje!“

„Trys konkretūs žingsniai (priemonės) verslui skatinti.“

D. Samalius: 1) peržiūrėsime šiuo metu vykdomą Savivaldybės verslo skatinimo programą, įtraukdami kitų savivaldybių gerosios praktikos pavyzdžius; 2) kviesime užsienio investuotojus kurti verslą Kretingoje, suteikdami jų verslui plėtoti reikalingą infrastruktūrą, mažindami administracinius barjerus ir kurdami investicijoms patrauklų klimatą Kretingoje; 3) sukursime verslo pradžios skatinimo programą „Kretingos startuoliai“.

„Kadangi esate baigęs ekonomikos studijas ir kalbate apie investicijas Kretingoje, ar šis laikas yra tinkamas investicijoms, kodėl? Kuo remiantis taip atsakote? Ar atlikote kokią analizę? Ar galite atsakyti besiremdamas ISLM makroekonomikos modeliu?“

D. Samalius: „Su turimas žmogiškaisiais ištekliais Kretinga gali tikėtis sėkmingai į rajoną pritraukti kelias vidutinio dydžio įmones. Tokių įmonių pritraukimas ir sutikimas investuoti Kretingoje būtų sąlygotas investicijoms draugiškos rajono valdžios, patrauklios infrastruktūros, o ne makroekonominių modelių ar kitų matematinių teorijų.“

„Turbūt žinote dėl gyventojų padėties už geležinkelio: dėl užtvindytų sklypų ir neasfaltuotų gatvelių. Ką žadate pagerinti?“

D. Samalius: „Praėjusį ketvirtadienį Kretingos rajono taryba patvirtino 2019 m. rajono biudžetą. Taip pat buvo priimtas kelių ir gatvių tvarkymo sąrašas, kuriame yra numatyta skirti lėšų ir sutvarkyti Tiekėjų gatvę, o ties Simono Daukanto progimnazija įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Taip pat planuojama Pasieniečių gatvėje įrengti šaligatvį ir gatvių apšvietimą. Tai maži žingsneliai, gerinant šio rajono žmonių gyvenimo sąlygas.“

Danutė SKRUIBIENĖ (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)

„Mažėjant vaikų skaičiui ar tikslingas „Ąžuoliuko“ priestatas? Ar nebūtų naudingiau šiuos pinigus panaudoti ikimokyklinių įstaigų renovacijai?“

D. Skruibienė: „Šiuo metu papildomų naujų lopšelio grupių vaikams nuo vienerių metų trūksta, Kretingoje poreikis dar netenkinamas, todėl šiuo projektu bus siekiama padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą sąraše laukiantiems vaikams. Svarstėme galimybes Europos Sąjungos skiriamas paramos lėšas investuoti kitoms rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, pavyzdžiui, Kretingos lopšeliams-darželiams „Pasaka“, „Žilvitis“, mokyklai-darželiui „Žibutė“, Padvarių „Eglutei“, Vydmantų „Pasagėlei“, tačiau lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ buvo vienintelis, kuris atitiko skiriamos ES paramos aprašo nuostatų reikalavimus. Todėl reikėjo nuspręsti, ar rekonstruoti „Ąžuoliuko“ pastatą, pastatant priestatą ir jame įrengiant dvi naujas lopšelio ir darželio grupes, arba ES paramos lėšas grąžinti, kurios būtų perskirstytos kitoms Vakarų regiono savivaldybėms. Sprendimą įgyvendinti projektą, kurio metu bus rekonstruojamas esamas „Ąžuoliuko“ pastatas, pastatant priestatą, naujoms grupėms įsigyjama reikiamų baldų ir įrangos, sutvarkoma ugdymui reikalinga aplinka, priėmė rajono Savivaldybės taryba.“

„Jei būsite išrinkta mere, ar toleruosite dalyvavimą tarybos narių – įmonių savininkų viešųjų pirkimų konkursuose?“

D. Skruibienė: „Savivaldybės administracija viešuosius pirkimus privalo vykdyti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, kurios nedraudžia ir neriboja tarybos narių verslininkų galimybių dalyvauti skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Jei pirkimo vertė didesnė nei 10 tūkst. eurų be PVM, perkančioji organizacija juos viešai turi vykdyti per CVP IS – tą numato įstatymas, siekiant, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų kuo daugiau tiekėjų ir jie turėtų galimybę pateikti konkurencingus pasiūlymus. Tarybos nariai verslininkai savanoriškai galėtų įsipareigoti, kad jų įmonės nedalyvautų Savivaldybės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, tai labiau padėtų užtikrinti skaidrumo ir nešališkumo principus. Mero pareiga – užtikrinti, kad visose Savivaldybės veiklos srityse būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.“

Jolita VAICKIENĖ (partija Tvarka ir tvarkingumas)

„Kodėl pasirinkote kandidatuoti į mero postą Kretingoje, o ne mieste, kuriame gyvenate? Juk aktyviai dalyvaujate Palangos miesto bendruomenės gyvenime?“

J. Vaickienė: „Kretingos mieste užaugau, baigiau mokyklą, sukūriau verslą, dalyvauju bendruomenės „Kretingos centras“ veikloje, o darbas Savivaldybėje bei LR Seime dar labiau priartino prie viso rajono kasdienių džiaugsmų bei rūpesčių. Iš Kretingos išsideklaravusi niekada nebuvau.“

„Stebime Jūsų politinį nestabilumą: į Seimą patekote per Tvarkos ir teisingumo partiją. Pastebėjusi aukštus Liberalų sąjūdžio reitingus, antrą kartą kandidatavote su šia partija į Seimą. Šiandien vėl sugrįžote į Tvarkos ir teisingumo partiją. Ar taip keičiasi Jūsų politinės pažiūros? Ar tai nėra asmeninės naudos siekimas?“

J. Vaickienė: „Mano politinės pažiūros nesikeičia, bet, jei ir pasikeistų, aš nematau tame blogybės. Ieškoti savo gyvenimo kelio, klysti, klupti, keltis ir vėl eiti – normalu. Buvau pasitraukusi iš partijos Tvarka ir teisingumas, nes nesutapo mano vertybės, veiklos metodai ir principai su kitais partijos nariais. Šiandien partija atsinaujino, atsisakė radikalių ir populistinių idėjų, ir man tai priimtina. Todėl, kai partijos pirmininkas pakvietė sugrįžti, aš priėmiau jo pasiūlymą. Galiu tik pridurti, kad į kitą partiją nebuvau įstojusi.“

„Ar miesto žmonių pavėžėjimui visiškai išnaudojama privati iniciatyva (be taksi)?“

J. Vaickienė: „Jei vietos valdžia nepajėgi patenkinti pavėžėjimo paslaugų poreikio, tuomet reikia skatinti privačias iniciatyvas ir kurti alternatyvias pavėžėjimo sistemas. UAB „Kretingos autobusų parkas“ veikia nepakankamai efektyviai, o privačios iniciatyvos nėra skatinamos. Kaimyninės šalys turi puikią alternatyvą – pavėžėjimą „nuo durų iki durų“, skirtą vyresnio amžiaus gyventojams, kuriems dėl amžiaus ar neįgalumo sunku naudotis viešuoju transportu arba jie gyvena vietovėse, kur viešojo transporto paslaugos ribotos, arba jų iš viso nėra. Norintieji kur nors vykti, prieš 24 val. registruojasi telefonu ar internetu, sudaromas maršrutas pagal norinčiųjų vykti poreikį ir su nedideliais 12–16 vietų autobusais pavėžėjimą vykdo ne pelno siekiančios organizacijos, todėl bilietų kainos minimalios. Pavyzdžių yra, reikia tik pasižvalgyti aplink.“

• Rašyti komentarą (26)