|
|
|
Diskusijų burbule jaunimo centro nematyti
Netylant diskusijoms dėl jaunimo centro reikalingumo Kretingos rajone įsikūrusias erdves praėjusį penktadienį aplankė ir Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas, kartu su juo – ir mero pavaduotoja Danutė Skruibienė bei Kretingos Švietimo skyriaus specialistė laikinai vykdanti jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas Lina Jadenkuvienė. Iš trylikos rajone esančių erdvių jie aplankė keturias, įsikūrusius Kretingos technologijos ir verslo mokykloje (KTVM), Kūlupėnuose, Grūšlaukėje ir Laukžemėje. Pasak J. Laniausko, atviroms jaunimo erdvėms priskiriamos tik dvi mieste įsikūrusios erdvės: „Tavo erdvė“ ir „Savas kampas“. Tačiau KTVM esančioms erdvėms taip pat trūksta labai nedaug. „Reikėtų, kad tai būtų orientuota į visą jaunuolių bendruomenę, o ne į tik šioje mokykloje besimokančius, taip pat – susitvarkyti kelis techninius dalykus“, – paaiškino J. Laniauskas. Mokyklos bendrabutyje erdvės veikia jau trečius metus. „Daugiausiai sportuojame, žaidžiame įvairius žaidimus. Pas mus ateina mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, tačiau būna, kad apsilanko ir kiti jaunuoliai. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad mieste yra didelis pasirinkimas ir nemažai jaunuolių vyksta ten“, – kalbėjo KTVM projektų vadovė Jovita Michniovienė. Atviroms jaunimo erdvėms yra keliami tam tikri reikalavimai. Pirmiausiai turi būti nuolat tiesioginį darbą su jaunimu dirbantis jaunimo darbuotojas, taip pat erdvės turi būti prieinamos visai bendruomenei ir jose vykdoma įvairi veikla. „Atviros jaunimo erdvės reikalingos, kad sukurtų jaunam žmogui saugumo jausmą. Yra daug pagundų, kur galima nueiti, bet labai svarbu, kad jis atsidurtų tokioje erdvėje ir kad kažkas su juo dirbtų. Šioje vietoje dažniausiai atsiranda neatitikimų, dėl to tik dvi erdvės yra priskiriamos atviroms jaunimo erdvėms“, – teigė J. Laniauskas. Lankydamasis Kūlupėnuose esančiose erdvėse Jaunimo reikalų departamento direktorius pasidžiaugė, kad veiklos yra vykdomos, tačiau įvardinti atviromis jų negalėjo. „Džiugu, kad yra erdvės, kur jaunimas gali save realizuoti. Bibliotekoje sunku atlikti jaunimo darbuotojo funkcijas, tačiau smagu, kad čia žmonės renkasi ir vykdo įvairias veiklas. Neformalus ugdymas, formalaus švietimo papildomas ugdymas skirtas tikslinėms grupėms ir pagal tam tikrus interesus“, – tikino jis. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ lapkričio pabaigoje organizavo jaunimo, šeimų ir valdžios forumą. Jo metu iškeltas jaunimo centro Kretingoje reikalingumo klausimas. „Apskritojo stalo“ asociacijos teigimu, jaunimo erdvių problema rajone yra, todėl rajono Savivaldybės tarybai ir jaunimo reikalų tarybai pateikė siūlymą apsvarstyti jaunimo erdvių veiklos tobulinimo galimybes, sukuriant mobilių jaunimo darbuotojų etatus ir įkuriant jaunimo centrą Kretingoje. Jaunimo reikalų departamento direktorius paaiškino: ar atvirų jaunimo erdvių reikia mieste, sprendžiama pagal tai, kiek yra socialinės atskirties, jaunų bedarbių žmonių: „Tokio dydžio mieste, kaip Kretinga, turėtų būti vienas atviras jaunimo centras, kuriame apsilankytų apie 30-40 žmonių. Tada, atsižvelgiant į poreikį, kuriamos jaunimo erdvės.“ Mero pavaduotojos Danutės Skruibienės manymu, yra reikalingos kultūringos erdvės, tokios, kurios šiuo metu ir yra įsikūrusios rajone, tačiau neatmetė ir centro reikalingumo. „Manau, kad kultūringos erdvės, tvarkingai įrengtos, jaunuolius įpareigoja taip ir elgtis. Tačiau nesakau, kad jaunimo centro nereikia, – teigė ji. – Kalbėjau su Laukžemės bendruomenės pirmininke Aida Mikutiene – ji sakė, kad būna, jog, pamatę nešvarias grindis, jaunuoliai patys paprašo valymo priemonių ir susitvarko.“ Mero pavaduotojos teigimu, jaunimo erdvių poreikis kaimo vietovėse tikrai yra. „Turime mokytojų, bibliotekininkų ir kitų sričių atstovų, kurie puikiai dirba su jaunimu ir jį motyvuoja, taip pat planuoja jiems skirtas veiklas“, – tikino D. Skruibienė.
|
|
