Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kai kovo 1 dieną rinksime naująją rajono Savivaldybės tarybą ir naująjį merą, jau būsime susipažinę su kandidatų programomis, kurias rinkėjai įvardina kaip rinkimų pažadus. Ar kandidatai belips ant to paties grėblio, žadėdami tai, ko dėl tam tikrų aplinkybių negali įvykdyti, – dar pamatysime. O kol bus paskelbtos naujos programos, „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip buvo vykdomi praėjusios kadencijos – savivaldos rinkimai įvyko 2015 m. kovo 1 d. – rinkimų pažadai: kas – pavyko, kas – ne, ir kodėl.

Į šios kadencijos rajono Savivaldybės tarybą pateko Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“, Darbo partijos, partijos Tvarka ir teisingumas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai (išvardinta pagal partijų turėtus rinkimų sąrašų numerius – aut. past.), mero rinkimus laimėjo konservatorius-krikščionis demokratas Juozas Mažeika, jo pavaduotoja buvo išrinkta liberalė Danutė Skruibienė, Savivaldybės administracijos direktoriumi – socialdemokratas Virginijus Domarkas.

Visos partijos prieš rinkimus kalbėjo apie atsakingą ir tikslingą rajono biudžeto lėšų panaudojimą, atsakomybę prieš rinkėją, verslo sąlygų gerinimą, investicijų į rajoną pritraukimą, infrastruktūros gerinimą, nelikti nuošalyje kuriant naujas darbo vietas, gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir t.t. Programas vienijo ir konkretūs tikslai, tokie, kaip užbaigti Salantų gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos renovaciją, bibliotekos statybą, taip pat sporto komplekso statyba, kelių priežiūra ir jų gerinimas, viešųjų erdvių renovacija ir pritaikymas rekreacijai bei kiti dalykai, kuriuos partijoms vienaip ar kitaip įgyvendinti pavyko arba pavyko iš dalies. Tačiau programose esama ir tokių numatytų tikslų, kurių partijoms dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyko pasiekti.

Juozas Mažeika

Savivaldybių vaidmuo – ribotas

Rajono meras Juozas Mažeika pasidžiaugė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyriaus programinės nuostatos efektyvinti Savivaldybės administracijos darbą, efektyviai panaudoti rajono biudžeto, valstybės investicijų, kelių priežiūros, regioninės plėtros programų lėšas įgyvendintos gana sėkmingai, taip pat jam smagu buvo pripažinti, kad pagaliau švenčiamos viešosios bibliotekos įkurtuvės, užbaigta Marijono Daujoto progimnazijos renovacija, beveik užbaigti Kretingos ligoninės patalpų atnaujinimo darbai. „O 2016 m., anksčiau negu planavome, įžengėme į Kretingos stadioną, be to, pradėjome sporto komplekso statybą“, – tvirtino meras.

Tačiau šiai partijai, kaip ir kitoms, nepavyko pasiekti, kad pagaliau būtų užbaigti Salantų gimnazijos renovacijos darbai. J. Mažeika paaiškino, jog 4 metus rajono Savivaldybė prarado, kai šis objektas buvo išbrauktas iš Valstybės investicijų programos (VIP), pagal kurią mūsų rajonui ir taip buvo skirta nemažai lėšų – bibliotekai, Kretingos ligoninei, sporto kompleksui. „Buvo įvardinta, kad dėl VIP lėšų panaudojimo šalies mastu ir taip esame tarp pirmaujančių. Tačiau per dideles pastangas mums pavyko Salantų gimnaziją sugrąžinti į VIP-ą“, – kalbėjo meras.

Su Salantų gimnazijos renovacijos trukdžiais susijęs ir dar vienas neįvykdytas pažadas – šioje švietimo įstaigoje padėti įsteigti krašto muziejų. Neįvyko ir Kartenos katalikiškos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės rekonstrukcija: nebuvo galimybių šio objekto įtraukti į VIP, gerus ketinimus pakoregavo ir sveikatos reforma.

Daugumos partijų deklaravimas dėl paramos verslui, naujų darbo vietų steigimo, verslo plėtros rajone taip pat atsirėmė į realybę: pasirodo, savivaldybių vaidmuo šioje srityje – labai ribotas. „Mūsų kompetencija – mokesčių (žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto) lengvatos, tad ką galėjome, tą ir padarėme. Visais lygiais rajonų merai kalbame, kad savivaldybės nėra savo teritorijų šeimininkės, vadinasi, negali suteikti žemės sklypų investuotojams, kurie bendra tvarka priversti dalyvauti aukcionuose, išimtys – apskričių centrai ir didmiesčiai, šalia kurių kuriasi LEZ‘ai, tai yra laisvos ekonomikos zonos“, – J. Mažeika pripažino, kad rengiant programą tokių įžvalgų pritrūko ne tik konservatoriai, bet ir kitų partijų atstovai.

Savo, kaip mero, rinkimų programą J. Mažeika įvykdęs pakankamai neblogai, išskyrus tai, kad, kaip žadėta, nebuvo sudaryta visuomeninė patarėjų taryba iš įvairių sričių autoritetą visuomenėje turinčių specialistų. „Neoficialiai – taip, dirbau ir nuomonės teiravausi tų žmonių, kurie galėjo man padėti. Oficialiai to padaryti nepavyko, kadangi teisės aktai įpareigoja visuomeninės patarėjų tarybos narius deklaruoti pajamas, turtą, nurodyti viešuosius interesus. Paprasčiausiai niekas su tuo nenorėjo prasidėti...“, – pripažino rajono vadovas.

Danutė Skruibienė

Mano įvykdę iškeltus tikslus

Liberalė rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus rinkimų programą įvertino teigiamai ir neabejojo įvykdę iškeltus tikslus. „Darbų padaryta daug – kaip ir buvome numatę, atnaujintos viešosios erdvės Dvaro, Pastauninko parkuose, aktyviam poilsiui pritaikyta vadinamoji žvyrduobė, renovuotos Marijono Daujoto ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Kretingos ligoninė, pradėtas statyti sporto kompleksas, užbaigta biblioteka, renovuoti kultūros centrų skyriai, jie aprūpinti kompiuteriais, garso, šviesos įranga, muzikos instrumentais, meno kolektyvai – tautiniais rūbais, pagal galimybes skirta lėšų jaunų medikų rezidentūros studijoms apmokėti“, – pasisekusius projektus vardino vicemerė.

Kas nepavyko liberalams?

Be Salantų gimnazijos renovacijos, nerekonstruota liko ir Rotušės aikštė, nepavyko atnaujinti vasaros estrados, neatsirado rajone ir privačių darželių, kurių steigimąsi liberalai žadėjo skatinti.

„Kalbant apie darželius – neliko privačių darželių poreikio: šiai dienai esame patenkinę visus poreikius, išskyrus, kad trūksta vietų lopšeliuose. Bet šią problemą turėtų išspręsti priestato prie „Ąžuoliuko“ statyba, – teigė D. Skruibienė. – Rotušės aikštei rekonstruoti buvo parengtas techninis projektas ir vizualizacijos konkursas paskelbtas, tačiau, kol nėra sutvarkytos gatvės, nėra tikslinga rekonstruoti ir aikštės. Be to, nebuvo ir finansavimo.“

D. Skruibienės žodžiais, kitą kadenciją reikėtų tęsti pradėtus viešųjų erdvių tvarkymo darbus ir Pastauninko parke, ir žvyrduobėje – čia norėtųsi sudaryti galimybę žaisti mažąjį futbolą, o vasaros estradai apskritai reikia kapitalinio remonto.

Virginijus Domarkas

Norėtų tęsti pradėtus darbus

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Virginijus Domarkas akcentavo, kad socialdemokratams taip pat pavyko įgyvendinti didžiąją dalį išsikeltų tikslų ir suplanuotų darbų, o, ko nespėjo, norėtų tęsti netolimoje ateityje.

„Vertindamas atliktus darbus, matau, kad daugelyje gyvenimo sričių esame gerokai pasistūmėję į priekį, jeigu palygintume, kaip gyvenome prieš ketverius metus, – kalbėjo V. Domarkas, akcentuodamas, kad vienas didžiausių socialdemokratų prioritetų buvo atsakingas ir tikslingas rajono biudžeto lėšų naudojimas. – Visą šį laikotarpį iš Savivaldybės administracijos skyrių ir visų rajono biudžetinių įstaigų buvo nuolat reikalaujama taupyti, racionaliai naudoti skirtus asignavimus.

Sėkmingai tvarkydami biudžetą ir kartu nuosekliai mažindami Savivaldybės skolas, galėjome ne tik biudžeto lėšomis prisidėti prie investicinių objektų statybos, bet ir iš naujo įgyti bankų pasitikėjimą bei gauti geriausias kreditavimo sąlygas svarbiausių strateginių objektų – sporto ir sveikatingumo centro statybų spartinimui bei naujojo Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos pastato statybai užbaigti. Geri finansiniai rezultatai mums leido ir laiku atsiskaityti su visų rajono biudžetinių įstaigų darbuotojais, tvarkingai išmokėti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas.“

Jis neabejojo, kad kretingiškiai ir rajono gyventojai pastebėjo, kaip pasikeitė švietimo įstaigos, Kretingoje – tai Marijono Daujoto progimnazija, Marijos Tiškevičiūtės mokykla, rajone – Baublių ir Jokūbavo mokyklos-daugiafunkciai centrai, Salantuose – lopšelis-darželis „Rasa“, kultūros namų pastatas Kalniškiuose.

„Statybos darbai gana sklandžiai vyko ir kituose objektuose, tačiau svarbiausia – pavyko išlaikyti Kretingos ligoninę, joje nebuvo sumažintos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kas nutiko kitose savivaldybėse“, – vieną pasiekimų įvardino V. Domarkas, pasidžiaugęs ir galimybe plėtoti turizmą rajone, ir socialines paslaugas, ir didžiausiomis pastarųjų metų verslo investicijomis – tai poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas”, naujas „Imlitex Agro“ grūdų elevatorius, „Diaverum“ hemodializės klinika, prekybos centrai, naujos gamyklos statyboms pasirengusi bendrovė „Terekas“.

„Siekdami geresnių sąlygų verslui, pradėjome bendrojo plano koregavimo procedūras, vykdysime derybas dėl laisvos valstybinės žemės perėmimo Žvėrininkystės ūkio teritorijoje, planuojame parengti teritorijų planavimo dokumentus, suformuoti patrauklius sklypus pramonei, gamybai, komercijai. Tačiau labai norėtųsi, kad mūsų gyventojai būtų svetingesni ateinantiems investuotojams“, – kalbėjo V. Domarkas, atkreipęs dėmesį ir į tai, kad per pastaruosius ketverius metus labai pagerėjo kelių, gatvių infrastruktūra – vien 2018 m. buvo 25 tokie objektai, o Kretingos rajono keliams bei gyvenviečių gatvėms remontuoti per 2018-uosius panaudota per 4 mln. eurų.

Tačiau jis apgailestavo, kad Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės rekonstrukcijos projektai, deja, persikėlė į šiuos, 2019 metus.

„Kritikos esame verti ir už tai, kad mes, politikai, priimdami sprendimus, į šį procesą per mažai įtraukiame gyventojus ir tikrai turėtume daugiau konsultuotis su atskiromis visuomenės grupėmis“, – pripažino socialdemokratų lyderis.

Darius Petreikis

Nuosekliai dirbo dėl Vydmantų seniūnijos

Visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ koordinatorius Darius Petreikis gana teigiamai įvertino savo ir kolegos Viliaus Adomaičio darbą taryboje bei nuveiktus darbus, nežiūrint to, kad galutinius sprendimus priima valdančioji dauguma, kuri ne visada atsižvelgia į opozicionierių pasiūlymus. „Sakėme, kad nelogiška jungti švietimo centrą, pedagoginę psichologinę tarnybą ir suaugusiųjų mokyklą – sujungė, o pasirodė, kad tai dar ir neteisėta“, – sakė jis.

Dėl privačių darželių steigimo, ką, siekdami išspręsti vietų trūkumo vaikų darželiuose problemą, buvo įsitraukę į savo darbų planą, rajono tarybos narys nedaugžodžiavo: situacija pasikeitė, poreikis – taip pat. „Be to, privatūs darželiai gali atsirasti ten, kur yra pasiturinčių tėvų. Ir, jeigu nėra paklausos, vadinasi, nebus ir pasiūlos, – D. Petreikis nenorėjo pripažinti, kad gal vis dėlto didžiausia bėda yra biurokratizmas ir įvairios kitokios kliūtys. – Jeigu jų būtų, žiūrėtume, kaip padėti iniciatyviems žmonėms.“

Didžiausiu „Kretingos krašto“ atliktu darbu D. Petreikis įvardino Vydmantų seniūnijos steigimą – jų programoje ir buvo nuostata užbaigti Vydmantų seniūnijos įkūrimo procesą.

„Nuosekliai dirbome 10 metų ir rezultatą – Vydmantų seniūniją – turime. To labai reikėjo, to labai norėjo Vydmantų žmonės, nes seniūnijos atsiradimas sietinas su gyvenvietės vystymusi ir kilimu – tokia gyvenvietė, kaip Vydmantai, negalėjo būti be šeimininko“, – tvirtino rajono tarybos narys.

Anot jo, Kretingos žmonės negali nematyti ir neįvertinti „Kretingos krašto“ aktyvistų inicijuoto „5 Eur žygio“, kai kaimyninė Palangos miesto savivaldybė ketino apmokestinti įvažiavimą į Palangą ir taip kretingiškiams užkirsti kelią į pajūrį.

„Visiškai nesvarbu, kad tai nebuvo įtraukta į mūsų rinkimų programą, taip, kaip į programą nebuvome įtraukę ir nuostatų dėl futbolo treniruočių aikštės išsaugojimo. Atkreipėme į tai dėmesį, ir dabar joje vyksta darbai – rengiamas pagrindas dirbtinei dangai patiesti“, – „Kretingos krašto“ koordinatorius pastebėjo, kad į rinkimų programas korekcijų įneša pats gyvenimas ir kad ne viską įmanoma numatyti iš anksto.

Dėl privačių darželių steigimo, ką, siekdami išspręsti vietų trūkumo vaikų darželiuose problemą, buvo įsitraukę į savo darbų planą, rajono tarybos narys nedaugžodžiavo: situacija pasikeitė, poreikis – taip pat. „Be to, privatūs darželiai gali atsirasti ten, kur yra pasiturinčių tėvų. Ir, jeigu nėra paklausos, vadinasi, nebus ir pasiūlos, – D. Petreikis nenorėjo pripažinti, kad gal vis dėlto didžiausia bėda yra biurokratizmas ir įvairios kitokios kliūtys. – Jeigu jų būtų, žiūrėtume, kaip padėti iniciatyviems žmonėms.“

Didžiausiu „Kretingos krašto“ atliktu darbu D. Petreikis įvardino Vydmantų seniūnijos steigimą – jų programoje ir buvo nuostata užbaigti Vydmantų seniūnijos įkūrimo procesą.

„Nuosekliai dirbome 10 metų ir rezultatą – Vydmantų seniūniją – turime. To labai reikėjo, to labai norėjo Vydmantų žmonės, nes seniūnijos atsiradimas sietinas su gyvenvietės vystymusi ir kilimu – tokia gyvenvietė, kaip Vydmantai, negalėjo būti be šeimininko“, – tvirtino rajono tarybos narys.

Anot jo, Kretingos žmonės negali nematyti ir neįvertinti „Kretingos krašto“ aktyvistų inicijuoto „5 Eur žygio“, kai kaimyninė Palangos miesto savivaldybė ketino apmokestinti įvažiavimą į Palangą ir taip kretingiškiams užkirsti kelią į pajūrį.

„Visiškai nesvarbu, kad tai nebuvo įtraukta į mūsų rinkimų programą, taip, kaip į programą nebuvome įtraukę ir nuostatų dėl futbolo treniruočių aikštės išsaugojimo. Atkreipėme į tai dėmesį, ir dabar joje vyksta darbai – rengiamas pagrindas dirbtinei dangai patiesti“, – „Kretingos krašto“ koordinatorius pastebėjo, kad į rinkimų programas korekcijų įneša pats gyvenimas ir kad ne viską įmanoma numatyti iš anksto.

Vytautas Ročys

Pavyko ne visi projektai

Darbo partijos Kretingos skyriaus atstovai į rajono tarybą atėjo irgi rimtai nusiteikę – kaip ir kitos partijos, deklaravo pagarbą rajono piliečiams, glaudų bendradarbiavimą su Seimo nariais, ministerijomis, sprendžiant aktualias problemas, siekė pritraukti investicijas, vykdyti smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo plėtrą rajone, renovuoti Salantų gimnaziją, skatinti sporto klubų veiklą ir t.t. Vienas tikslų – jaunimo centro įkūrimas, ko darbiečiams padaryti nepavyko. Nepavyko ir suaktyvinti verslo. Darbo partijos Kretingos skyriaus pirmininko Vytauto Ročio teigimu, verslą, investicijas pritraukti – ne taip paprasta: „Pripažįstu, kad ir patiems reikia būti aktyvesniems ieškoti, kalbinti, išaiškinti verslo plėtros galimybes mūsų rajone.“

Jaunimo centro įkūrimo idėja sustojo, kai buvo pradėta kalbėti apie tai, kad naujoji biblioteka turės tokias erdves, kuriose, be knygų ir skaitytojų aptarnavimo paslaugų, kuo puikiausiai galės tilpti ir jaunimas. „Atkrito būtinybė – manau, jaunimas įkurtuves švenčiančioje bibliotekoje tikrai kad išsiteks“, – neabejojo V. Ročys.

Jolita Vaickienė

Reikia įstatyminės bazės

Be bendrų nuostatų, kurias dėl rajono gyventojų gerovės įgyvendinti pavyko, partija Tvarka ir teisingumas deklaravo, kad jie stebės rajono Savivaldybės valdomų įmonių teikiamų paslaugų kainų tendencijas ir ieškos galimybių jas sumažinti, tačiau to padaryti nepavyko – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai, rajono tarybai nesutikus tvirtinti, padidino ir vandens, ir šilumos kainas. „Kainų komisija tai padarė, remdamasi Savivaldybės įmonių pateiktais duomenimis. Ir, jeigu mūsų įmonių išlaidos yra per didelės, vadinasi, būtina peržiūrėti išlaidų struktūrą. Susidaro tarsi užburtas ratas, kas – ne į naudą rajono gyventojams. Manau, kad mūsų partijos atstovai taryboje galėjo būti atkaklesni, aštresni, bet tai nėra lengva ir paprasta“, – kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas lyderė darbo Seime patirties turinti Jolita Vaickienė, neabejodama, kad labai daug įtakos pokyčiams turi ir rajono vadovų pozicija.

Partija Tvarka ir teisingumas žadėjo siekti, kad gyvenantys sodų teritorijose žmonės taptų visateisiais rajono gyventojais. „Nėra tinkamos įstatyminės bazės, poįstatyminių aktų, kad savivaldybės galėtų perimti kelius, ir ši problema būdinga visai Lietuvai. Vyriausybė planuoja skirti lėšų sodų keliams inventorizuoti, bet savivalda irgi galėjo inicijuoti teigiamus pokyčius bent ten, kur tie keliai yra normalūs ir tinkamo pločio. Vėlgi – tai atsiremia į biudžeto formavimą: jeigu nėra lėšų, nebus ir iniciatyvos“, – pripažino J. Vaickienė.

---

Praėjusią kadenciją partijos į rinkimus ėjo su tokiais šūkiais:

Lietuvos socialdemokratų partija – „Svarbiausia – žmogus“

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – „Veikli savivalda“

Visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“ – „Aš myliu Kretingos kraštą“

Darbo partija – „Dirbti žmogui ir bendruomenei“

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys-demokratai ir partija Tvarka ir teisingumas šūkių paskelbę nebuvo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas