|
|
|
Ilgapirščiams prasideda „derliaus“ metas
Lapkričio 1 dieną apie 22 val. į namus sugrįžę kurmaitiškiai aptiko, kad ilgapirščiai išnešė apie 4 tūkst. 800 eurų ir įvairių aukso bei sidabro papuošalų. Per ilgąjį savaitgalį dar dvi vagystės iš gyvenamųjų patalpų užfiksuotos Skuodo rajone, viena – Plungės. Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas įspėjo, kad vis anksčiau temstant, tokių vagysčių gali padaugėti, tad pasidalino patarimais, kaip gyventojai turėtų apsaugoti savo turtą. „Mes rugsėjo pabaigoje Kretingoje turime Derliaus šventę, o jai pasibaigus, pats „derlius“ prasideda ilgapirščiams, kuriems tamsiais vakarais yra lengviau pasislėpti ir pasprukti. Girdime pranešimų, kad kaimyniniuose rajonuose jau pagausėjo vagysčių iš patalpų, buvo galima tikėtis, kad vagys atvažiuos ir į mūsų rajoną – taip ir įvyko lapkričio 1-ąją“, – kalbėjo A. Pužauskas. Jis pateikė duomenis, kad lapkričio 1-ąją Kretingos rajone patruliavo 23 policijos pareigūnai, daugiausiai jų buvo sutelkta ties kapinių prieigomis – siekiant užtikrinti saugų ir sklandų eismą. „Gali taip atrodyti: jei budės daugiau pareigūnų, tai bus mažiau vagysčių, bet juk negalime po pareigūną pastatyti prie kiekvieno namo, dirbame ten, kur didžiausia žmonių koncentracija. Kad patruliuojant daugiau pareigūnų bus greičiau sureaguota į iškvietimą – faktas, bet vagystės atveju policija atvyksta po įvykio, kai turtas jau yra išneštas“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas. Parengė kriminogeninių židinių žemėlapį A. Pužauskas teigė, kad ilgapirščių taikiniais gali tapti ne tik gyventojų būstai, bet ir garažai, ūkiniai pastatai. „Tamsiu paros metu policijos pareigūnai patruliuoja gyvenamosiose vietovėse, stengdamiesi užkardyti galimas vagystes. Šių metų pradžioje taip pareigūnai prie garažų ir nutvėrė vagis“, – sakė viršininkas. Jis paaiškino, kad pareigūnų patruliavimo maršrutai rengiami, atsižvelgiant į Kretingos rajono policijos komisariato parengtą žemėlapį – jame identifikuoti židiniai, kurių adresu sulaukiama daugiausiai pranešimų. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad didžiausias nusikalstamumas yra prekybos centruose ir prie jų – ten, kur didžiausias žmonių srautas, daugiausiai galimybių savo nelegaliai veiklai įžvelgia ir nusikaltėliai. Vienas labiausiai policijos nerimą keliančių taškų – parkas, esantis Kretingoje, prie J. Pabrėžos ir Maironio gatvių. A. Pužauskas pateikė duomenis, kad per 2017 metų pirmuosius devynis mėnesius iš šios vietos buvo gauta 16 pranešimų, per tą patį laikotarpį šiemet – 17. Daugiausiai skundų – dėl girtavimo viešoje vietoje, neblaivių asmenų pasirodymo ir jų netinkamo elgesio viešumoje. Tarp „karštų taškų“ – ir parduotuvė, esanti Kretingoje, Kęstučio g., prie kurios asmenys mėgdavo vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau policija juos jau baigia išmokyti pakeisti savo įpročius, bei Turgaus aikštė Darbėnuose, iš kur per devynis mėnesius 2017 metais buvo gauta 19 pranešimų, o šiemet – 1.
Nusikalstamumui mažinti – architektūriniai sprendimai Gilinantis į temą, nuo ko apskritai priklauso gyvenamosios vietos saugumas, pasak A. Pužausko, vertinti vien policijos darbą neužtenka. Artimiausiu metu jis planuoja susitikimus su Savivaldybės vadovais bei seniūnais, kad jiems pateiktų informaciją, kaip kurti saugią aplinką. A. Pužauskas atkreipė dėmesį, kad netgi gyvenamųjų kvartalų planavimas, architektūriniai sprendimai daro įtaką, kokio lygio nusikalstamumas ten bus. Remiantis šiomis metodikomis, užsienyje projektuojami nauji gyvenamieji rajonai – Lietuvoje to, deja, kol kas dar nėra. „Šių metodikų taikinys – daryti įtaką nusikalsti linkusio asmens sprendimo priėmimui, jis turi jausti pernelyg didelę riziką būti pagautam“, – sakė A. Pužauskas. Pastebėta, kad saugesni yra mažesni uždari gyvenamieji kvartalai, aklagatvių tipo gatvės, nusikaltėlius baido ir gatvių apšvietimas, vaizdo kameros, tvarkinga ir išpuoselėta aplinka, svarbu ir tai, ar yra augmenijos, už kurios būtų galima pasislėpti. Privatumą suteikiančios aukštos aklinos tvoros, juosiančios privačius sklypus, puikiai maskuoja ir nusikaltėlius, kuriems peršokus tvorą, jų nemato praeiviai. Kviečia susipažinti su kaimynais Dažniausiai į namus ilgapirščiai patenka per pagrindines įėjimo duris, vidines kiemo duris bei pirmojo aukšto langus, tad reiktų pasirūpinti jų apsaugą sustiprinančiomis priemonėmis. „Kartais žmonės įsideda šarvo duris, bet terasos durys – stiklinės, jos kartais netgi paliekamos praviros, kad namai vėdintųsi“, – pastebi A. Pužauskas. Svarbus ir gyventojų psichologinis paveikslas – mažesnis nusikalstamumas yra ir ten, kur žmonės jaučiasi atsakingi ne tik už savo, bet ir bendrą teritoriją, buriasi į glaudžias bendruomenes. „Neužtenka pasivadinti „Saugios kaimynystės grupe“ ir įsirengti stendą su tokiu užrašu. Ko mes gyventojų prašome: pažinoti vieni kitus, kontaktuoti, jei pastebima, kad po svetimą kiemą vaikšto nepažįstami asmenys, įsitikinti, kad jie tikrai buvo šeimininkų laukiami“, – sakė A. Pužauskas. Šiuo metu Kretingos rajone yra 15 aktyviai veikiančių „Saugios kaimynystės grupių“. --- Kaip vagys patenka į namus? Pagrindinio įėjimo durys – 34 proc. Vidinės kiemo durys – 22 proc. Pamatai ir langeliai – 6 proc. Pirmo aukšto langai – 23 proc. Antro aukšto langai – 2 proc. Garažo durys – 9 proc. Sandėliukai ir neužrakintos kitų patalpų durys – 6 proc. |
|
