Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Radinys iš Darbėnų – į Izraelio Parlamentą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-10-26
Senas namas Palangos g. Nr. 4, Darbėnuose, sprendžiant pagal radinius, priklausė turtingiems žydams. Jame, manoma, prieš 160 m. gimė pasaulinio lygio sionizmo veikėjas Davidas Volfsonas.

Praėjusią savaitę Darbėnuose, ant Palangos g. Nr. 4 namo, Jakovo Bunkos labdaros paramos fondo iš Plungės atstovai pakabino atminimo lentą, pažyminčią, kad ten, manoma, gimė garsus pasaulio žydas litvakas, sionizmo pradininkas Davidas Volfsonas. Šio, maždaug 160 metų senumo, namo palėpėje aptiktas krosnies koklis neseniai iškeliavo į Izraelį – jį kaip dovaną LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įteikė Izraelio Kneseto pirmininkui Juliui Joeliui Edelšteinui.

Siekė įamžinti atminimą

Jakovo Bunkos labdaros paramos fondo vadovas Eugenijus Bunka priminė, jog Lietuvos žydų bendruomenė jau prieš 6-erius metus ėmėsi žygių Darbėnuose pastatyti paminklą D. Volfsonui, tačiau tuomet tam pasipriešino miestelio bendruomenė. „Tačiau laikas nestovi vietoje: jei anksčiau buvo manoma, kad namas, kuriame gimė D. Volfsonas, neišlikęs, tai dabar, pačių darbėniškių entuziastų iniciatyva surasta istorinė medžiaga leidžianti manyti, kad garsusis litvakas gimė būtent Palangos g. 4 name“, – tikino E. Bunka.

Jo žodžiais, JAV 1944 m. apie D. Volfsoną išleistoje knygoje išliko aprašas, kad jo gimtasis namas stovėjęs dabartinės Palangos g. pradžioje, netoli kapinių, ir nuotrauka pagal panašumą atitinka tą, kuris šiandien pažymėtas atminimo lenta su užrašais trimis – žemaičių, hebrajų ir anglų – kalbomis.

„Tai, kad Palangos g. 4 namas yra žydiškas statinys, abejonių nelieka: išlikę į gatvę vedančios autentiškos dvivėrės durys su joms būdingais ornamentais, – dabar jos užkaltos. O namo palėpėje aptikome mentelę macams kepti ir lentynėlę rankšluosčiams su liūto galva. Liūto simbolis – labai populiarus žydų kultūroje ir istorijoje. Ten pat aptikome ir skirtingai dekoruotus koklius iš krosnies, kuri, tikėtina, šildė D. Volfsono vaikystės namus“, – įsitikinęs E. Bunka. Vienas iš koklių, kaip prisiminimas iš D. Volfsono gimtinės, ir iškeliavo į Izraelį – žemę, dėl kurios valstybingumo kūrimo daug prisidėjo ir garsusis Darbėnų litvakas.

Iš akmens iškaltoje plokštėje pavaizduotas D. Volfsono bareljefas, o užrašas trimis kalbomis skelbia, kad čia gimė Pasaulio sionistų organizacijos antrasis prezidentas (išrinktas po Teodoro Herclio mirties).

Žinojo esant žydų palikimą

Akmeninė plokštė privačioje valdoje buvo pakabinta, sutikus dabartinei šio namo savininkei Vidai Gudienei.

V. Gudienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog prieš kelerius metus, pirkdama namą, iš ankstesnių šeimininkų žinojusi, jog tai – senas žydų palikimas. Todėl jos labai nenustebino, kai pas ją į svečius įsiprašė E. Bunka ir garsus šalies menotyrininkas buvęs kultūros atašė Izraelyje Saulius Pilinkus, beje, vaikystėje dažnai vasarodavęs pas dėdę Darbėnuose ir gerai pažįstantis miestelį.

„Garsas apie radinius tame name per S. Pilinkų pasiekė ir Seimo pirmininką V. Pranckietį, kuris panoro autentišką radinį iš palėpės – koklį – nuvežti dovanų Izraelio valstybei“, – sakė E. Bunka.

V. Gudienė neslėpė, jo jai neramu, kad jos nuosavybė nebūtų paskelbta istoriniu paveldu, tuomet smengantį namą tvarkyti būtų sudėtinga. Tačiau E. Bunka patikino, jog tam pirmiausiai reikėtų pačios namo savininkės sutikimo, be to, jis manąs, kad išsaugoti D. Volfsono gimtinę būtų Izraelio valstybės garbės reikalas.

Turėtų būti garbė miesteliui

Atminimo lenta iškalta už Jakovo Bunkos labdaros paramos fondo lėšas, oficialų jos atidengimą, E. Bunkos žodžiais, manyta surengti šį lapkritį, tačiau dėl tam tikrų priežasčių teks nukelti į pavasarį.

Paklaustas, kodėl D. Volfsonui skirto atminimo ženklo nederino su Darbėnų bendruomene ir ar nemano, kad darbėniškiai į tai ir vėl gali reaguoti neprielankiai, atsakė: „Kažkada bendruomenė per susirinkimą pasakė, kad žydų bendruomenė pati turi skleisti žinią apie D. Volfsoną, o tik po to prašyti įamžinti jo atminimą. Tai štai – ir supažindiname, beje, pažinimo noras jau užgimęs tarp Darbėnų miestelio jaunuomenės.“

Jis sakė manąs, jog tai, kad pagaliau įamžintas iš Darbėnų kilęs D. Volfsonas, turėtų būti garbė darbėniškiams, nes šis visame pasaulyje gerbiamas žmogus vadovavo sionistų organizacijai, kuri nėra karinė, jos siekis – grąžinti žydus į jų protėvių žemę.

Iniciatyvos įamžinti Davido Volfsono atminimą jo gimtinėje ėmėsi Jakovo Bunkos labdaros paramos fondo direktorius Eugenijus Bunka.

Darbėniškių reakcija – santūri

Vakar miestelyje pakalbinti darbėniškiai dideliu džiaugsmu netryško, o kai kurie lentos prisipažino nė nepastebėję. Kaimynystėje gyvenanti Rita Mockienė sakė mačiusi, kad lentą kabino, bet „nekišusi nosies“, nes jai tai nėra svarbu. Netoliese prieš 65-erius metus senoje žydų troboje, kurią pirko iš kolūkio, įsikūrusi Stasė Meištenienė sakė pažinojusi Zosę Stonkutę, kuriai priklausė dabartinis Palangos g. 4 namas. „Nesąžininga, nes ten žydai negyveno. Va mūsų troba tai priklausė žydams, nesyk šie aplinkui vaikščiojo.“

Darbėniškis senbuvis 84-erių Antanas Juška taip pat prisiminė, kad tame name gyvenę Stonkai, o jų sūnūs Antanas ir Kazys buvę jo draugais. Šiedu jau mirę, ne taip seniai mirė ir jų sesuo Zosė, ir namas buvęs parduotas. Gal prieš Stonkus ar dar anksčiau, svarstė senolis, ten ir gyveno Volfsonai, gal sūnus tėvams parūpino geresnį gyvenimą, ir namas perėjo kitiems šeimininkams. „Bet man vienodai šviečia, per tą gatvę aš nevaikštau“, – prisipažino A. Juška.

---

1. Davidas Volfsonas (1855–1914) buvo artimas sionizmo – judėjimo, siekiančio suvienyti žydų tautą jų istorinėje tėvynėje, – pradininko Teodoro Herclio bendražygis ir draugas, o po jo mirties – nuo 1905 iki 1911 m. – Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentas.

2. D. Volfsonas įamžino savo vardą, pasiūlęs sionistinio sąjūdžio vėliavą sukurti pagal taleso – religinio apsiausto – baltą ir mėlyną – spalvas. Ši vėliava nuo 1948 m. tapo valstybine Izraelio vėliava.

3. D. Volfsonas pasiūlė Izraelio piniginio vieneto – Izraelio šekelio – pavadinimą.

4. Būdamas stambus verslininkas, D. Volfsonas tvarkė Pasaulio sionistų kongreso finansus, buvo vienas Žydų Palestinos kolonizavimo banko steigėjų ir ilgametis jo vadovas. Taip pat D. Volfsono sionistinio judėjimo valdymo metais Jafoje, dabartiniame Tel Avivo priemiestyje, atidarytas pasaulio sionistų organizacijos biuras, kuris skatino žydų nausėdijų kūrimąsi. Buvo taip pat suteikta pagalba jau gyvenusiems Jafoje žydams išeiti į šalia plytinčias pajūrio smėlio kopas ir pradėti statyti savo miestą – Tel Avivą.

5. D. Volfsono lėšomis Jeruzalėje pastatytos Nacionalinė ir Hebrajų universiteto bibliotekos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas