|
|
|
Kultūros pasas: klausimų daugiau negu atsakymų
Nors naujieji mokslo metai jau prasidėjo, tačiau nei Kretingos rajono savivaldybės mokytojai, nei Švietimo skyriaus specialistai neturi jokios informacijos apie tai, kaip ši naujovė bus įgyvendinama. Galimybė kiekvienam mokiniui gauti kultūros ir meno paslaugų už 15 Eur per metus skamba patraukliai, tačiau dalis mokytojų abejoja, ar programą pavyks įgyvendinti sklandžiai. Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila atvirai prisipažino – apie Kultūros pasą žinantis tiek, kiek paskelbta viešojoje erdvėje. „Negavome jokios informacijos, kaip tas Kultūros pasas atrodys. Apskritai niekas nė neklausė, kiek turime mokinių šiais metais, bet gal tuos duomenis gaus kaip nors kitaip“, – svarstė A. Sungaila. Įgyvendins 2 etapais Viešai skelbiama, kad Kultūros pasas bus įgyvendinamas dviem etapais: 2018 metų rugsėjo–gruodžio mėn. kiekvienam pradinukui bus skiriami 5 eurai, o nuo 2019 metų Kultūros pasas bus suteiktas jau visiems Lietuvos mokiniams, kiekvienam mokiniui skiriant po 15 eurų kalendoriniams metams. LR kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Bečienė „Pajūrio naujienoms“ paaiškino, kad Kultūros paso nereikia įsivaizduoti kaip dokumento – tai yra priemonė, kuri bus administruojama švietimo portale www.emokykla.lt. „Kiekvienai mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, bus išsiunčiamas vartotojo prisijungimas prie portalo, kuriuo naudojantis bus atliekamas Kultūros paso paslaugų rezervavimas ir užsakymas“, – teigė J. Bečienė. Pasirinkimas – tik iš sąrašo Kultūros paso nuostatos numato, kad kultūrines ir meno paslaugas bus galima rinktis ne bet kokias, o tik iš tų paslaugos teikėjų, kurie atitiks atrankos kriterijus. Per nustatytą laikotarpį šalies kultūros įstaigos, organizacijos ir menininkai pateikė 515 paraiškų pradinuko Kultūros pasui – šiuo metu vyksta jų ekspertinis vertinimas. Tarp kriterijų, kuriuos turi atitikti paslauga, yra įvardinta: aukšta meninė ir kultūrinės vertė, turinio aktualumas mokiniui, taikomi kūrybingi ir inovatyvūs/interaktyvūs metodai. Tikrinama ir tai, ar paslauga prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, kultūros patirčių įvairovės bei ugdo kūrybingumą ir kritinį mąstymą, ar stiprina kultūrinį identitetą ir sąmoningumą ir t.t. „Sprendimą, į kokias paslaugas vykti, priims mokytojai kartu su mokiniais ar net įtraukiant tėvus. Kultūros paso paslaugos nėra skirtos dalykų programų papildymui, tačiau mokytojai bus raginami atsižvelgti ir į šį aspektą, kai dalyvavimas Kultūros paso paslaugose gali papildyti ir bendrojo lavinimo programas, – teigė J. Bečienė. – Vis dėlto, pagrindinis kultūros paso tikslas yra ugdyti mokinių savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrinant kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas. Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.“ Nuvykimo nefinansuos Nuo 2019 metų Kultūros pasas bus suteikiamas kiekvienam Lietuvos mokiniui – jiems bus skirta po 15 eurų. J. Bečienė paaiškino, kad ši suma bus skirta padengti kultūros paso paslaugų rinkinyje siūlomiems reginiams ir/ar edukaciniams užsiėmimams. „Nuvykimo iki/iš kultūros įstaigos išlaidos nebus dengiamos, rekomenduojama teisės aktų nustatyta tvarka mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, savininkams pagal poreikį užtikrinti mokinių pavėžėjimą į (iš) pasirinktas kultūros paso paslaugas“, – informavo J. Bečienė. Ji taip pat paaiškino, kad į kitus kalendorinius metus nebus perkeliami ir likučiai, jei pavyzdžiui, mokinys nespėtų išnaudoti visos 15 Eur sumos, o euras ar du liktų. Nebus galima ir papildomai patiems prisimokėti, jei norimas kultūrinis užsiėmimas kainuotų brangiau, negu liko Kultūros paso sąskaitoje. „Mokykla ar tėvai galės prisidėti, tačiau tik savarankiškai organizuodami papildomas išvykas į kultūros ir meno paslaugas“, – teigė J. Bečienė. Įdomu bus stebėti pokyčius Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė teigė ketinanti pasidomėti galimybe dalyvauti Kultūros paso programoje. Pasak jos, „Atžalyno“ spektakliai yra skirti ne pradinukams, o vyresniems mokiniams, tad ir paraišką tapti Kultūros paso paslaugų teikėju ketinama teikti etapui, prasidėsiančiam nuo 2019 metų. „Pažįstame mokytojus, kurie yra iniciatyvūs ir visada veda klases į mūsų spektaklius, o dabar Kultūros pasas bus dar papildoma motyvacija. Tiesą pasakius, man ir pačiai bus įdomu pažiūrėti, ar kas nors pasikeis, kai atsiras Kultūros pasas. Na, bent jau tie, kurie sakydavo, kad spektakliai per brangūs, jau nebegalės burbėti,“ – linksmai kalbėjo A. Antulienė. Jos manymu, jei vyresni mokiniai iš tėvų gauna 5 Eur, jie dar gali pasirinkti, kur juos išleisti – ar spektakliui, ar kažkam kitam. Kultūros paso pinigų gi niekur kitur neišleisi, nepanaudojus jų, jie dings. „Taigi tie pinigai mokiniui bus kaip dovana“, – mano A. Antulienė. Aktyviai dalyvaudavo kultūros užsiėmimuose Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila įsitikinęs, kad idėja skirti papildomą finansavimą mokinių kultūrinei veiklai yra sveikintina, tačiau mūsų rajono švietimo įstaigos ir iki šiol gana aktyviai ugdymo procesą paįvairindavo kultūriniu ir meniniu pažinimu. „Mokyklos sudarydavo sutartis su muziejais, kultūros įstaigomis, kad jose galėtų nemokamai lankytis, darydavo bendrus edukacinius užsiėmimus, rengdavo netradicines pamokas“, – sakė A. Sungaila. Šiuo metu Salantų gimnazijai vadovaujanti Lina Vaitkuvienė taip pat palankiai sutinka Kultūros paso projektą, nes esą vertinama viskas, kas dovanojama mokiniams ar mokyklai. „Manau, kad mokykliniame amžiuje labai svarbu išsiugdyti poreikį kultūrai“, – sakė L. Vaitkuvienė. Idėją vertina atsargiai Kretingos Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė, kuri taip pat yra ir Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja, pasakojo, kad ir dabar mokytojai daug dėmesio skiria kultūrinei veiklai – pagal galimybes, vaikai vežami į spektaklius, kino filmų peržiūras, lankosi muziejuose. „Aišku, išgirdus naujieną, kad vaikai nemokamai galės lankytis kultūros ir meno renginiuose, atrodo, o kaip puiku! Bet aš šią idėją vertinu atsargiai, – sakė S. Dirmeitienė. – Už 15 eurų bus galima vaikus nuvežti į vieną gerą spektaklį, na, gal du. O kad nukeliautume, tėvams reikės sumokėti už kelionę – ne kiekvienas tai gali sau leisti. Kita vertus, ne visi ir gali norėti skirti pinigų kelionei į teatrą, nes tai priklauso nuo to, ar apskritai toje šeimoje kultūriniai renginiai laikomi vertybe.“ Daug neaiškumų Be to, kol kas niekas nežino, iš kokių kultūrinių renginių bus galima rinktis, kokiuose miestuose jie vyks, ar jų koncepcija bus priimtina mokytojams ir svarbiausia – mokiniams. „Dalyvauti galėsime tik organizuotai: jau nekalbant apie tai, kad visa klasė turės norėti dalyvauti tame pačiame užsiėmime, bet kas nutiks, jei mokinys tą dieną susirgs arba turės išvykti į kokias varžybas ar konkursą, olimpiadą? Kur dings jo 15 Eur, jei jis paskui vienas Kultūros pasu pasinaudoti negalės? Sprendimas nuleistas iš viršaus be jokių paaiškinimų ir, jei jie nebus pateikti, manau, kad dalis Kultūros pasui skirtų lėšų taip ir liks nepanaudota. Tokiu atveju, ko gero, kalti liks mokytojai, kad neturėjo kompetencijos išnaudoti mokinių kultūrai skirtų lėšų“, – nuogąstavo S. Dirmeitienė. Panašios nuomonės ir Kretingos rajono tarybos narys Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojas Vilius Adomaitis, kuris mano, kad bus gana sudėtinga suskaičiuoti, kur dalyvauti, kad būtų išnaudoti tie 15 Eur ir kad tas ar tie užsiėmimai patiktų visai klasei, nes mokinių, ypač vyresniųjų, poreikiai yra labai skirtingi. „Vieni, tarkime, norėtų eiti į Valdovų rūmus, kiti ten jau buvę – nežinau, kaip tokias situacijas reikės išspręsti, – svarstė V. Adomaitis. – Iš to, kiek žinau, man šis projektas panašiau ne į paramą mokiniams, o į paramą kultūros įstaigai, nes bus tikslingai joms skiriamos lėšos. Tai labiau primena imitaciją, nes jei iš tiesų būtų noro kultūrinti mokinius, tai gal visų pirma būtų padarytas jiems nemokamas įėjimas į visus muziejus, vieną kitą aukštesnio lygio spektaklį ir pan.“
|
|
