Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Statybininkas ėmėsi gaminti actą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemės ūkis
  • 2018-08-24

Laukžemėje prieš kelerius metus pagal savitus filosofinius bei architektūrinius principus įsirengęs naują namą, 47-erių klaipėdietis Artūras Šorys ėmėsi gaminti actą. „Pirmiausia susidomėjau actu gydymo, po to – sveikatinimo tikslais ir galop, – kaip jį naudoti kosmetikoje bei kulinarijoje“, – kalbėjo gyvenimo pokyčius mėgstantis vyras.

Obuolių actui, sakė Artūras Šorys, labiausiai tinka vėlyvų veislių rudeniniai ir žieminiai obuoliai. Iš senojo derliaus išrauginto acto šiomis dienomis jis išima „motinėlę“.

Išmoko iš savo bobutės

Vaišėms natūralaus obuolių acto, perpus maišyto su natūraliu medumi, kokteiliu pasitikęs A. Šorys ragino skanauti drąsiai, – esą obuolių acto naudą žmonės Egipte žinoję jau prieš 4 tūkst. metų. Obuolių actas buvęs ir legendinės Kleopatros grožio paslaptis – ji ne tik gerdavo, bet juo tepdavo kūną, o japonų geišos – plaukus, kad šie žvilgėtų. Garsusis gydytojas Avicena acto svarbai paskyrė visą traktatą. Didysis karvedys Aleksandras Makedonietis, gerai išmanęs mediciną, actu gydydavo kareivių žaizdas.

„Prisiskaičiau, nes man pasidarė įdomu, kodėl nuo seno žmonės naudojo ne vynuogių, kurios augo tuose kraštuose, o būtent obuolių actą. Ir kai pačiam sušlubavo sveikata – ėmė kankinti nemiga, nuovargis, prisiminiau, kad actą gamindavo ir mano bobutė, o aš jai padėdavau. Iškūliau galvas kaimynėms – gal šios turi natūralaus acto, o sykį viena sako – imk obuolių ir pasigamink pats. Nuo tada ir prasidėjo“, – rodydamas pasieniui sustatytas 15–25 litrų 7 talpyklas, kuriose natūraliai rūgsta kelių rūšių actas, pasakojo vyras.

Actą jis gamino iš kelių rūšių obuolių, aviečių, juodųjų serbentų, nedėjo mielių nei sintetinių priedų. Ligi galo neatskleisdamas savų gamybos paslapčių, Artūras tikino, jog actą iki visiškos fermentacijos raugina 9 mėnesius: „Su vyndariais kalbėjausi, jog nepagaminsi acto, iš pradžių jo nepadarius vynu, kuris rauginamas toliau.“

Iš anksto paruošto acto ir medaus koryje kokteilio A. Šoriui užtenka porai savaičių.

Gydomasis produkto poveikis

Pašnekovas tikino šiomis dienomis išėmęs iš acto „motinėlę“ – gyvą organizmą, kuris stiklainyje nuolat maitinamas kaip grybas. Ji tausojama ir dedama į kito derliaus actą, – taip perduodama informacija, ir actas tarsi žino, kuo turi tapti. Nuo „motinėlės“ priklauso acto kokybė ir kaina – kuo „motinėlė“ senesnė, tuo actas brangesnis.

A. Šorys gamina 2,5–3 proc. stiprumo actą, – stipresnis natūraliai neišeinąs. Produkto kokybė labai priklauso ir nuo obuolių rūšies, todėl sodyboje specialiai pasisodinęs kelias skiepytas obelis.

Jis taip pat prisivežęs įvairių rūšių acto buteliukų iš kelionių, kiti jam parvežti lauktuvių. „Svarsčiau – viso pasaulio žmonės gamina actą iš obuolių, granatų, vynuogių, ryžių. Buvo įdomu, kuo actas geriau už obuolį. Išsiaiškinau, kad obuolyje yra natūralaus cukraus, o fermentacijos būdu perdirbtame produkte atsiranda natūralių rūgščių ir įvairių papildomų mikroelementų. Tuomet gydomasis acto poveikis įgauna prasmę“, – tvirtino pašnekovas.

Jo žodžiais, actas veikia raminamai, šalina nemigą – tuo pats įsitikino, gerina virškinimą, juo galima įtrinti skaudančius sąnarius, o kineziterapeutai prieš procedūras rekomenduoja ant stuburo uždėti acte įmirkytą juostą.

Kol kas gaminti actą tėra Artūro pomėgis: jį pats vartoja kasdien – rytą ir vakarą išgeria po valgomąjį šaukštą arba taiso gėrimą su medumi, vaišina juo ir kitus, nes į erdvią jo sodybą medituoti susirenka sveiką gyvenseną pamėgę bičiuliai.

Sieksniais aukštį laukžemiškis matuoja iškelta ištiesta, o plotį – į šonus ištiesta viena arba dviem rankomis. Jo žodžiais, architektūroje kiekvienas sieksnis atitinka muzikinę natą.

Statybų pradžiamokslis – Kanadoje

A. Šorys neslėpė, jog jo gyvenimas – kupinas ieškojimų ir atsitiktinumų. Mokykloje nemėgo mokytis, todėl baigė tik Jūreivystės mokyklą, bet į jūrą taip ir neišplaukė. Ilgai užsiiminėjo joga, bet, nematęs prasmės, jos atsisakė. „Buvo tokia vidinė būsena, kad norėjau nuo visko pabėgti – susirasti kokią uolą ar negyvenamąją salą“, – vyras sakė leidęsis į keliones, išmaišęs pasaulį.

Tetos pakviestas išvyko pasisvečiuoti į Kanadą, tačiau pasiliko ilgam – septynerius metus. Stvėrėsi drąsios avantiūros – įkūrė savo statybos kompaniją, nors, neslėpė, gyvenime ligi tol rankose nebuvo laikęs plaktuko. Iš pradžių pradėjo remontuoti, vėliau statyti namus, samdyti žmones, – už 7 mln. dolerių pastatė namą Rusijos oligarchui.

„Bet Dievas metė man kozirį – blondinę, ir sugrįžau atgal į Klaipėdą. Bet greit gailėjausi sugrįžęs, nes likau ir be pinigų, ir be stogo virš galvos. Glaudžiausi pas tėvus, kol su broliu pradėjome statyti šitą namą. Ilgą laiką jis buvo apleistas, nei elektros, nei šulinio, tik stogas. Kaimynai man net valgyt atnešdavo, kad nenumirčiau iš bado“, – atviravo vyras.

Pamažėl stojosi, kibo į darbą. Dabar jis vėl vadovauja statybos įmonei „Darnus namas“, statančiai karkasinius namus.

Namą matavo sieksniais

Kuriantis Laukžemėj, A. Šorys prisiminė Kanadą ir keliones po pasaulį, kai lankydavęs bažnyčias, o, pritrūkęs pinigų, užklysdavęs permiegoti į vienuolynus. Jį visuomet domino, kaip pastatyti tokie gražūs, ilgaamžiai statiniai, mokėsi pas rusų architektą, o ir pats savarankiškai ėmė studijuoti įvairių šalių architektūros ypatumus. Sužinojo, kad seniau žmonės nestatė namų – stačiakampių dėžių, kokios įsigalėjo sovietmečiu.

Jo gyvenamasis namas pastatytas iš rąstų, bet labiausiai stebina vidus su balkiais įrėmintomis erdvėmis: didžiojoje namo dalyje nėra perdangų, todėl nėra ir lubų. Svetainės plotas viršuje užsibaigia kupolu, kaip koplyčioje.

„Iki XIX a. Lietuvoje, taip pat – ir Žemaitijoje, nerastum nė vieno pastato stačiakampio, visi pasukti, pakreipti, nusklembtais kraštais, su pristatytomis verandomis. Pakreipdavo vieną sieną – ir visas garsas būdavo sukoncentruotas į tą pusę, panašiai, kaip nukreipiamas garsas iš garso kolonėlės ar vaizdas per fotoobjektyvą. To išsyk nepamatysi, tik įdėmiai apžiūrinėdamas“, – kalbėjo vyras.

Kodėl unikali yra Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, laikoma gotikos šedevru, kurią ant delno parsinešti į Paryžių būt norėjęs Napoleonas Bonapartas, klausė pašnekovas. Atvertęs leidinį „Lietuvos architektūros istorija“, A. Šorys rodė šventovės planą su skirtingų ilgių sienų linijomis. Dėl to, giedant chorui, bet kuriame bažnyčios kampe galima išgirsti visą chorą ir kiekvieno choristo balsą atskirai.

Statydamas savąjį namą, jis matavęs sieksniais, kaip senovėje Lietuvoje, o ne metrais . „Kiekvienas sieksnis atitinka muzikinę natą, o kampus gali pakreipti pagal tai, ko nori – minorinio ar mažorinio akordo“, – tvirtino Artūras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas