Senosios gaisrinės likimas domina ir kaimynus, ir investuotojus

Šį rudenį bus dveji metai, kai Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai įsikėlus į naujas patalpas Tiekėjų g., senasis pastatas Kęstučio g. liko tuščias. Pastatą rengiamasi perduoti Turto bankui, tačiau verslininkai jau dabar domisi galimybe įsigyti šį objektą.

Šis pastatas Kęstučio g. turi turtingą istoriją – jis išlikęs toks, koks buvo pastatytas 1938 metais, nuo tada iki 2016-ųjų čia veikė gaisrinė, kurį laiką buvo įsikūrusi ir miesto Savivaldybė.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką pavaduojanti vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė teigė, kad senąjį pastatą perduoti Turto bankui apsispręsta dėl to, kad jis tapo nebereikalingas.

„Tarnybai visiškai pakanka vietos naujosiose patalpose Tiekėjų g., kurias esame išsinuomoję. Tad išlaikyti dar ir tuščią pastatą Kęstučio g. yra ekonomiškai nenaudinga. Senajame pastate nebelaikome jokio turto“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Pastatas Kęstučio g. visiškai nebeatitiko ugniagesių poreikių – darbuotojai spraudėsi mažuose kabinetuose, garaže vos tilpdavo šiuolaikiniai gaisriniai automobiliai. Apsunkintas buvo ir išvykimas į įvykius – tekdavo laviruoti Kęstučio g., kurioje yra vienpusis eismas, o turgaus dienomis gausu automobilių.

Sulauktų susidomėjimo

VĮ Turto bankas komunikacijos vadybininkė Aldona Violeta Grinienė „Pajūrio naujienas“ informavo, kad senasis gaisrinės pastatas yra įtrauktas į parengtą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo projektą ir šiuo metu pateiktas svarstyti LR Vyriausybei.

„Taigi objekto perdavimo VĮ Turto bankui procedūros bus organizuojamos tik po LR Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka“, – paaiškino A. V. Grinienė.

Jei Vyriausybės nutarimu pastatas bus perduotas Turto bankui, tuomet ir bus organizuojamas aukcionas jam įsigyti.

Paklausta, ar senasis gaisrinės pastatas būtų patrauklus objektas pirkėjams, nekilnojamojo turto brokerė Rūta Martišauskaitė neabejojo, kad jis patrauktų investuotojų dėmesį.

„Aš jau buvau sulaukusi skambučio su klausimu, kam priklauso tas pastatas – šis mūsų pokalbis vyko gal prieš 2 mėn., žmogus domėjosi galimybe ten vykdyti komercinę veiklą. Manau, kad tam senasis gaisrinės pastatas tikrai tinka, nes patogus privažiavimas, o vieta – labai gera, prie pat – Rotušės aikštė, kur vietiniai žmonės įpratę tvarkyti reikalus ir pramogauti“, – kalbėjo R. Martišauskaitė.

Turi gilią istoriją

Istorikas Julius Kanarskas monografijoje „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“ aprašė ir Kretingos ugniagesių istoriją, nurodydamas, kad gaisrinės pastatas Kęstučio g. buvo pradėtas statyti 1937 m., o lėšos jam buvo kaupiamos iš mokesčių, kurie ugniagesybos reikalams buvo renkami iš miesto ir valsčiaus gyventojų. Naujojo pastato pirmajame aukšte buvo įrengtas apšildomas garažas ir patalpos ugniagesiams, o antrajame – miesto Savivaldybės būstinė, kuri vėliau išsikėlė.

„Nors pirminės gaisrinės nuotraukos ar jos pirminio projekto neturime, bet manytina, kad pastatas iš esmės išliko toks, koks buvo pastatytas 1938 metais. Gal tik šiek tiek, laikui bėgant, jis buvo rekonstruotas, – „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Kanarskas, kuris viliasi, kad pastatą įsigysiantis savininkas jo nepavers uždara erdve. – Šis pastatas – tai mūsų istorija, todėl turėtų išlikti, kiek įmanoma, autentiškas, pritaikytas žmonių lankymui, pavyzdžiui, kavinei, kad žmonės tuo pačiu galėtų pamatyti, kaip atrodė senoji gaisrinė. Apskritai ten visas pastatų kompleksas yra įdomus, nes kieme esantis nedidelis pastatas buvo miesto elektros stotis, kuri tiekė elektrą miestui.“

Kita vertus, senasis gaisrinės pastatas nėra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, tad tik nuo naujojo savininko valios priklausys, ar jis norės išsaugoti originalią architektūrą.

– Kaip manote, kas galėtų įsikurti senajame gaisrinės pastate?

• Rašyti komentarą (7)