Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lietuviai – į Angliją, ukrainiečiai – į Lietuvą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-07-17

Jeigu Kretingos gatvėse ar parduotuvėse išgirsite kalbant rusiškai, nebūtinai tai bus mūsų krašto aplankyti atvykę turistai. Nemažėjant emigracijai, daugėjant laisvų darbo vietų, kaip ir visoje Lietuvoje, jas užpildo užsieniečiai.

„Tereką“ surado per internetą

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Reginos Šuliakienės duomenimis, pernai buvo išduoti leidimai dirbti 25 užsieniečiams, iš jų 24 Ukrainos piliečiams ir 1 Rusijos Federacijos piliečiui. Šiemet – 45 leidimai Ukrainos piliečiams ir 1 Rusijos Federacijos piliečiui. Įvairiose Kretingos rajono įmonėse 31 jų įsidarbino pagalbiniais, 10 – plytų mūrininkais, 2 – kvalifikuotais apželdintojais, po vieną – autotransporto priemonių remonto šaltkalviu, mechanizatoriumi ir staliumi. Tarp užsienio piliečius dirbti priėmusių bendrovių R. Šuliakienė paminėjo pramogų kompleksą „Žibosa“ ir „Zasko“, taip pat „Einiska“, „Skirmandera“, „Raguvilė“. Bendrovė „Terekas“ sudėtingų staklių operatoriumi Ukrainos pilietį įdarbino prieš metus.

„Kvalifikuoto žmogaus, kokio tuo metu mums reikėjo, vietoje neradome. Ukrainiečio darbu esame patenkinti“, – nedaugžodžiavo „Tereko“ gamybos vadovas Kęstutis Juška.

Sergejumi prisistatęs 45-erių vyras anksčiau dirbo tokį pat darbą tokio pat profilio įmonėje Černigove. Kad Kretingos „Tereke“ trūksta specialisto, perskaitė skelbimą interneto saituose. „Į Europą dairiausi jau ir anksčiau, bet stabdė kalbos barjeras. Rinkdamasis Lietuvą pagalvojau, kad šioje šalyje žmonės moka kalbėti rusiškai, vadinasi, bendrauti bus gerokai paprasčiau“, – šypsojosi jis.

Kol kas ir Sergejui čia patinka: su kolektyvu, sakė, puikiai sutaria nuo pat pirmos dienos, gyvena įmonės parūpintame bute, maistą dažniausiai gaminasi pats, mat parduotuvėse randa daug jam įprastų produktų – sūrio, varškės, mėsos, žuvies, vaisių, daržovių. „Tik kas per daiktas tie cepelinai, apie kuriuos daug kas Lietuvoje kalba, – nežinau, nesiryžau dar paragauti“, – juokėsi jis.

Savo šeimą Sergejus aplanko keliskart per metus. Kadangi abi dukros jau suaugusios, svarsto apie galimybę Lietuvoje įsikurti nuolat. „Žmona, kaip ir aš, – su aukštuoju išsilavinimu. Aš esu inžinierius-mechanikas, o ji lengvosios pramonės specialistė, užima vadovaujamas pareigas. Bet gal darbo gautų ir Lietuvoje?“ – retoriškai klausė Sergejus. Jis žino, kad imigracijos procesai Lietuvoje yra lėtoki – dėl jo paties vizos laikinai gyventi bendrovės „Terekas“ direktorius Juozas Maksvytis esą keturis mėnesius vargęs.

Įsipareigoja konkrečiam darbdaviui

Pasak valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo vyriausiojo inspektoriaus Vytauto Ročio, ukrainiečius į mūsų šalį atvilioja didesni atlyginimai – savo tėvynėje už tą patį darbą per mėnesį jie gauna apie 100–150 dolerių, o Lietuvoje – 600, 700 ar 800 eurų. Anot vedėjo, dar 2015-aisiais Klaipėdos apskrities gamybos įmonėse, kuriose teko lankytis, dirbo beveik visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, o šiemet į akis krito, kad daugėja imigrantų.

„Lietuviai sotesnės duonos ieško airijose ir anglijose, o ukrainiečiams, kaip matome, Lietuvoje gerai“, – sakė V. Ročys. Tačiau iš gaunamų skundų jis žino, jog kai kurie darbdaviai, priimdami svetimtaučius, kuo mažesnėmis sąnaudomis nori daryti „biznį“ – už tą patį darbą tos pačios kategorijos darbuotojams moka gerokai mažiau negu tautiečiams. Įstatymai tai draudžia, bet apsukruoliai randantys būdų apeiti.

Pasak V. Ročio, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje metu trečiųjų šalių piliečiai įsipareigoja dirbti konkrečiam darbdaviui, kuris nurodytas tame leidime, ir gali atlikti taip pat leidime nurodytas funkcijas. Jeigu užsieniečio darbuotojo vis dėlto netenkina sąlygos ar atlygis, ir jis sugalvoja pereiti pas kitą darbdavį, būtinai turi gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Klaipėdos apskrityje, ypač Palangoje, Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, padaugėjo nelegalaus darbo atvejų. Pernai buvo užfiksuota 50 tokių pažeidimų, o šiemet – 23. Kretingos rajone 2017-aisiais surašyti 3 protokolai, šiemet – 5. Nelegalus įdarbinę darbdaviai gali būti nubausti baudomis nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.

V. Ročio žodžiais, kartais nutinka ir kuriozų. Pavyzdžiui, atvažiuoja per Darbo biržą įsidarbinti srautas užsieniečių, darbdaviui, kuris nežino jų kvalifikacinių gebėjimų, prisistato aukšto lygio suvirintojais, pasigiria mokantys dirbti ir tą, ir aną, o po savaitės paaiškėja, kad nemoka absoliučiai nieko. Atleisti iš pareigų trečiųjų šalių asmenys namo važiuoti nenori, ieško ir kartais randa kitą vietą įsidarbinti – kad ir statybininkais pas privatų namą besistatantį žmogų. Skirtumas tas, kad tokiais atvejais už nelegalų darbą baudžiami ne darbdaviai, o patys užsieniečiai, neturintys ir negalintys pateikti verslo liudijimų. Baudos siekia nuo 300 iki 850 eurų, tačiau, nusižengus pirmą kartą, suma mažinama perpus.

---

Statistikos drpartamento duomenimis, pernai iš Kretingos išvyko 1 tūkst. 856 nuolatiniai gyventojai, iš jų 647 emigravo į užsienį. Atvyko gyventi 1 tūkst. 369 žmonės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas