|
|
|
Bajorų vandens bokštą perims Savivaldybė
Ilgus metus šeimininko neturėjęs unikalus objektas – 1892 m. statytas Bajorų geležinkelio stoties vandens bokštas – teismo sprendimu pagaliau pripažintas bešeimininkiu ir galės pereiti Kretingos rajono savivaldybės žinion. „Dabar Savivaldybės rūpestis yra sutvarkyti dokumentus: suformuoti žemės sklypą, parengti kadastrinę bylą ir įgytą nuosavybę įregistruoti Registrų centre. Tuomet ir spręsime, kaip geriausiai bokštą panaudoti visuomenės reikmėms. Buvo įvairių siūlymų, tačiau, manau, kad jis labiausiai tiktų muziejui, kuriame galėtų atsispindėti turtingą istoriją turinčios Bajorų vietovės praeitis“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. Pernai Bajorų geležinkelio stoties kompleksu susirūpino Kultūros paveldo centro specialistai Vilija Ralytė ir Dovydas Pajarskas, – jie apsilankė čia, sužinoję, kad vandens bokštas niekam nepriklauso. Bajorų stotis, V. Ralytės žodžiais, buvo tipiškas tokio pobūdžio XIX a. vokiečių statytas statinys – panašios stovėjo ir Klaipėdoje, Kretingalėje bei Kalotėje, tačiau iš jų ligi šių laikų geriausiai išlikusi būtent Kretingoje. Bajorų stotį sudarė 4 statinių kompleksas: geležinkeliečių namas, keleivių namai, sandėlis ir vandens bokštas papildyti garvežius vandeniu, – visi šie statiniai Kretingoje tebestovi ligi šiol. O vandens bokštas, nors niekieno neprižiūrimas, – vertingas dar ir tuo, kad jame geriausiai išlikusi vagių neįveikta senoji techninė įranga. Vanduo į bokštą patekdavo iš siurblinės, kuri buvo įrengta prie Akmenos upės. Iš vandens talpyklos masyviais vamzdžiais vanduo būdavo pakeliamas ligi trečiojo aukšto, o iš čia per bokšto sienoje įmontuotą sklendę kranu-gerve užpildomi garvežiai. Greta vokiečių architektūrai būdingų raudonų plytų vandens bokšto išlikęs ir raudonplytis dviaukštis geležinkeliečių namas, šiandien tai – Klaipėdos g. daugiabutis Nr. 68. Karo reikmėms paskubomis buvo pastatyta ir medinė stotis, kuri vadinta keleivių namais. Šiandieną taip pat išlikęs šis šeimų apgyvendintas barako tipo statinys, prie kurio dar šliejasi istorinis raudonų plytų stoties sandėlis. P. Černeckis neslėpė, jog ligi kultūros paveldo specialistų apsilankymo buvo manoma, kad Bajorų vandens bokštas yra geležinkeliečių nuoavybė. Tačiau šie bokšto kratėsi, todėl Savivaldybei ir teko kreiptis į teismą, kad pripažintų jį bešeimininkiu. s Pokariu vandens bokštas tarnavo šalia gyvenusioms geležinkeliečių šeimoms. Tačiau apie 1970-uosius metus įvedus centralizuotą vandentiekį, bokštas nebeatliko jokių funkcijų, ir geležinkeliečiai jo į savo vandens tiekimo tarnybos balansą nebeįtraukė.
|
|
