Pasidalino meile, atvežta iš Ispanijos

Savanorės sakė, kad jų tikslas – atnešti meilės ir džiaugsmo kitiems.

Dvi savaites Kretingos miesto gatvėse girdėjosi ispaniškas klegesys – mūsų krašte iš saulėto Madrido svečiavosi daugiau nei pusė šimto abiturienčių. Katalikiškai organizacijai „Opus dei“ priklausančios merginos į Lietuvą atvyko savanoriauti.

Su grupe savanorių susitikus Padvarių socialinės globos namuose, saulės nušviestame kiemelyje būriavosi globos namų gyventojai bei trys dešimtys savanorių, skambėjo lietuviškos dainos, vyko atsisveikinimo popietė – savanorės išskrido namo.

Dvi savaites Kretingoje gyvenusios ispanės kasdien lankydavo senolius, juos prižiūrėdavo, vesdavo įvairius užsiėmimus, gamindavo rankdarbius, mazgodavo rankas, o kartais tiesiog šalia pasėdėdavo – palaikydavo už rankos, paglostydavo. Merginos pasakojo, kad su globos namų gyventojais atrado ypatingą ryšį – atvykus pirmą kartą jie buvo nedrąsūs, tačiau jau kitą dieną būrys senolių jų lūkuriavo kieme.

„Žmonės reagavo labai gerai – jie išmoko mūsų vardus, vis kviesdavo, norėjo būti kartu. Kai kuriuos pabučiavus ir apkabinus ištiko emocinis priepuolis – jie taip susijaudino, džiaugėsi. Jiems tikrai reikia to dėmesio ir šilumos“, – įspūdžiai dalijosi abiturientė Marina Milan. Ji taip pat užsiminė, kad globos namų gyventojai atsidėkojo savo nupieštais piešiniais, sukurtais eilėraščiais.

Kiemelyje į pokalbį su savanorėmis įsiterpė globos namų gyventoja Orinta. Ji, atsinešusi nuotraukas, kuriose įsiamžinusi su savanorėmis, entuziastingai jas rodė: „Karmen, Maria, Romas ir Orinta“, – žmones, esančius nuotraukoje, parodė Orinta.

Savanorė Almudena Llorente pasakojo, kad visos atvykusios savanoryste užsiima Ispanijoje jau labai seniai – lanko senelių, vaikų namus, o šiemet nusprendė prasmingą veiklą pratęsti svetur. „Šiemet baigėme mokyklą, ta proga išvykome į kelionę, tačiau norėjome, kad ji turėtų prasmę, todėl keliauti nusprendėme tarnaujant ir atsiduodant kitiems, darant gerus darbus“, – pasakojo A. Llorente. Ji užsiminė, kad savanorystės tradicijos Ispanijoje ir Lietuvoje nesiskiria niekuo, skiriasi tik kalba. „Nėra jokio skirtumo – tą patį darome ir Ispanijoje, ir čia. Vienintelis dalykas – kalbos barjeras, tačiau su didele meile viskas yra įmanoma – paimi rankas, pabučiuoji, žiūri į akis – taip ir susikalbame. Be to, yra žmonių, kurie sunkiai serga ir kalbėti negali, tada juos reikia tik prižiūrėti ir duoti meilės bei dėmesio“, – sakė A. Llorente.

Padvarių socialinės globos namų gyventojai išlydėjo ispanes savanores namo.

Merginų iš Ispanijos grupė savanoriškais darbais užsiėmė ne tik Padvarių globos namuose. Jos, pasiskirsčiusios grupėmis, savanoriavo ligoninėje, dienos centruose, Motinos Teresės seserų vienuolyne, parapijoje.

Savanorės į Lietuvą atvyko už savo lėšas – kelionei visus metus taupė dirbdamos įvairIus darbus – prižiūrėdavo vaikus, parduodavo savo iškeptus pyragus ir kitus desertus. Savanorė Patricia Iniesta užsiminė, kad pirmas įspūdis atvykus į Kretingą – žmonių dėkingumas.

„Nesitikėjau Kretingą atrasti tokią, kokią pamačiau – čia labai gražus miestelis, žmonės priėmė puikiai, visi bendrauja, visi vienas kitą pažįsta“, – stebėjosi P. Iniesta.

Savanorės, besisvečiuodamos Kretingoje, sudalyvavo ir mūsų miesto šventėje. Jos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje suruošė agapę – pagamino ispaniškų patiekalų ir jais vaišino visus norinčius. Jos taip pat paminėjo, kad per visą viešnagės laikotarpį stengėsi paragauti kuo daugiau lietuviško maisto – kasdien iš prekybos centro nusipirkdavo skirtingų patiekalų ir juos ragaudavo. Merginos sutiko, kad vienas lietuviško maisto skanėstų – kastinys su bulvėmis. Jos taip pat užsiminė, kad teko ragauti nemažai patiekalų iš bulvių, tarp jų ir lietuvių pasididžiavimo – cepelinų, tačiau jie esą buvę per riebūs. Merginos sakė, kad skaniausia joms – visi lietuviški desertai ir saldumynai, ypač patiko šakotis, kurio žadėjo parvežti artimiesiems lauktuvių.

Erika ALONDERYTĖ

• Rašyti komentarą (7)