|
|
|
Raguviškių įkalnes šienauja avys
Raguviškiuose nuo mažumės užaugusio 42-jų Virginijaus Brazausko išmoningai puoselėjamą kone 2 ha ploto sodybą nuo kelio, leidžiantis į Minijos slėnį, slepia pušynas. Visi sodybos statiniai augte suaugę su vietovės gamta: pušys stiebiasi į debesis per dviaukštes pirties terasas, iškeltuose inkiluose apsigyvenę skirtingų rūšių paukščių, o kalvotos vietovės šlaituose žolę rupšnoja pulkas avių. Pušys perauga terasų lubas Verslą Raguviškiuose nuo molinių lipdinių pradėjęs buvęs rajono politikas, dabar – švaros įmonės „Raguvilė“ savininkas V. Brazauskas, prieš kelerius metus įsigijęs sklypą kaimo prieigose, ėmėsi tvarkyti apleistą žemę, į kurią kolūkio laikais pildavę katilinės šlaką bei kitokį šlamštą, ir joje kurtis. „Dieną naktį tvarkėme kuopėme tą vietą. Iš pradžių galvojau pasistatyti nedidelę pirtelę, bet savo draugo pirtininko Dariaus Dirmeičio paskatintas, kitaip perplanavau erdves, iš vienaukštės ji tapo dviaukšte“, – pasakojo V. Brazauskas, akcentuodamas, jog pagrindinis jo siekis buvęs išsaugoti nepažeistą gamtą – senąsias pušis. Kai teko viešėti Švedijoje, tvirtino jis, pamatė, kaip švedai, statydami namus, nepjauna šalia augančių medžių, atvirkščiai – juos išsaugo. Todėl ir jis, prisiminęs švediškus architektūros ypatumus, nusprendė, kad pušys gali sau augti terasos viduryje. Pušims stypstant ir storėjant kamienams, ertmes lubose galima padidinti. Pušų kamienai – tarsi natūralios statinio kolonos, o terasos turėklai, verslininko išmone, užpildyti ne medinėmis lentelėmis, bet tvirtai perpintomis virvėmis. „Man patinka natūralus grožis, – atviravo pašnekovas. – Viduje, užvertus galvą, pro stoglangį matosi plaukiantys debesys ir pagal vėją linguojančios pušų viršūnės“, – tvirtino sodybos šeimininkas.
Avių ir paukščių kaimynystė Pušyne šeimininkas kasmet įkelia po kelis inkilus, – jų jau yra apie 30, visi – skirtingų dydžių bei formų. Ant inkilų užrašyta, kam šie skirti – didžiajai zylei, kukučiui, 3 inkilai tebelaukia įsikuriant pelėdų, šie įkelti visų aukščiausiai – į 7–10 m aukštį. „Galėtum prigaminti vienodų, bet kas iš to – priskris vien varnėnų. O man norisi įvairovės, kad skirtingais balsais paukščiai čiulbėtų“, – kalbėjo verslininkas. Visa jo sodyba – vien kalvos. Buvodamas Airijoje, jis sakė pamatęs, kaip ten kalvas nuskabo avys, todėl ir jis sugalvojęs jas auginti – pirmąsias parsivežė iš Alytaus. Beje, į Raguviškius, tvirtino, jis ne pirmas užvežęs avių – anksčiau už jį jų įsiveisė medžioklės bičiulis Edvardas Česnakas. Svetimam baikščios avys prie aptvaro pasirodė tik šeimininko bur-bur-bur meiliai šaukiamos ir paskanauti atneštomis avižomis priviliotos. Jas, sakė V. Brazauskas, veisiąs trejus metus, tai – Lietuvoje populiarios Romanovo veislės avys. Jo žodžiais, šios nėra reiklios, o darbščios ir energingos, bet svarbiausia – ėdrios. Todėl gegužę-rugpjūtį būrį – apie 20 – avių pervaro į du aptvarus, ir jos taip nuėda žolę, kad pačiam šienauti bereikia tik sykį per sezoną.
Žiūri ne vien naudos Avys žiemoja tvarte, kurį pastatyti V. Brazauskui talkino draugai: „Visi kibom ir surentėm, o Romas Valinskis ligi šiol prisimena, kaip jį nuprakaitavusį Raguviškių „kniuisiai suvalgė“, – juokėsi pašnekovas. Žiemai avims, sakė, jau privežęs 3 mašinas šieno, primaitinąs jas avižomis, kviečiais, žirniais. Kalbėdamas apie avis, V. Brazauskas neslėpė, jog šios prikrečiančios ir eibių – jei rudenį nespėja apvynioti lapuočių kamienų, nugraužiančios juos, – pasirodo, taip avys iš sakų gaunančios medžiagų prieš kirmėles. Dabar nuo parazitų girdąs vaistus, duodąs vitaminų. „Jeigu atvirai, ne tiek jau ir tos naudos iš avelių. Bet kiek malonumo: išeini rytą, jos pasitinka, bliauna, atrodo, kad sveikinasi. Man nuo jų sodyboje labai jauku“, – tvirtino verslininkas. Avienos kepsniu vaišina draugus V. Brazauskas sakė, jog avis jis pats skerdžiąs, o skerdiena dalijasi su draugais, artimaisiais. Avienos kepsniais savo sodyboje vaišino ir bendradarbius per „Raguvilės“ 15-ąjį jubiliejų. „Man smagu kitiems suteikti džiaugsmo“, – neseniai sakė paskerdęs 5 avis. Prie pirtelės įrengtas masyvus lauko židinys, kuriame šeimininkas įprastai čirškina marinuotą avieną. Pats pasiruošia marinatą: išverda jį, perkošia ir švirkštu suleidžia skystimą į didžiulį mėsos gabalą – įprastai kepa avies pusę. Po to mėsą ištrina likusiais prieskoniais bei druska, pagardina žalumynais iš savo daržo, kuris įrengtas prie pat namų terasos.
„Keliskart minkau mėsą, kol ji tampa minkšta. Marinuoju nuo 1 iki 3 dienų, ir tada – ant laužo“, – sakė vyras, kepti paruoštu delikatesu šiomis dienomis nusprendęs palepinti futbolo „7x7“ komandos PVM-21 draugus, – už šią komandą rajono pirmenybėse žaidžiąs ir pats. Po sodybą veda skoningai įrengti takai, šalia jų – alpinariumai bei prieskonių klombos: „Viską padariau pats, – galėčiau drybsoti prie Minijos, bet man smagu dirbti gamtoje, kurti grožį. Idėjų internete – apstu, bet jos pačios be darbo neįsigyvendina“, – juokėsi V. Brazauskas. --- Romanovo veislei būdinga margai juoda, neapaugusi vilna, beragė galva. Kojos plonos, juodos su baltom dėmėm. Avys – smulkaus kūno sudėjimo, trumpa uodega, pilkos spalvos. Ėriukai atvedami juodi, su baltomis dėmėmis ant galvos, kojų ir uodegos galo, tačiau, būdami 4–5 mėn. amžiaus, jie įgauna pilką spalvą su rudu pūko plaukelių galų atspalviu. Vilna – šiurkšti, sudaryta daugiausia iš pūkų ir akuotų. Pūkai būna baltos, o akuotai – juodos spalvos, todėl avys būna nuo šviesiai pilkos iki beveik juodos spalvos. Produktyvumo kryptis – kailinė-mėsinė. Pirmą kartą kergiamos 12–15 mėn. amžiaus avys. Veislinių avinų svoris siekia 65-80 kg, ėriavedžių – 45-55 kg, avinėlių – 35-45 kg. Terasos stiklinimas https://www.beremisstiklas.lt/terasos-ir-stogeliai/ |
|
