Į mylimą miestą – su natiurmortų paroda

Dar itin produktyviai tapantis tautodailininkas Alfonsas Sereika mano, jog Kretingoje surengta paroda bus paskutinė. „Laikas sustoti“, – įsitikinęs jis.

Birželio 27 dieną 15 val. Kretingos kultūros centre kretingiškis tautodailininkas 84-erių Alfonsas Sereika atidarys naujausių savo sukurtų natiurmortų parodą ir į ją ateinant laukia savo bičiulių, pažįstamų bei visų kūrybos gerbėjų.

Į Kretingą, kur prabėgo didžioji A. Sereikos gyvenimo dalis, kur gimė ir ilgus metus mokytojavo jo žmona Elena, A. Sereika pastaruosius metus sugrįžta tik vasaroti, – žiemas jis leidžia Vilniuje. „Peržiem bute sostinėje nėra ką veikti, tad nuolatos tapau. Vien per šią žiemą sukūriau 60 paveikslų – peizažų, natiurmortų, kuriuos dar norėčiau parodyti savo mylimo miesto žmonėms“, – sakė A. Sereika, save laikąs tapytoju realistu, kuriam patinka tikroviški potėpiai, gerai tarpusavyje derančios ryškios spalvos.

Tapo aliejumi, išsyk pasiruošia po kelias drobes. Kuria iš vaizduotės, o kartais popieriuje prisimeta patikusio vaizdo kontūrus. Jo mėgstamos temos – gamtos vaizdai, gėlės, įdomūs statiniai. Portretai jo netraukia.

Kone visos menininko namų Kretingoje sienos užpildytos jo sukurtais paveikslais ir jis prisipažino, jog savo darbų neskaičiuojąs: „Po 200-ojo paveikslo pamečiau skaičių, – daugumą jų tiesiog išdovanoju.“

Tapytojas įsitikinęs, jog pastaroji paroda bus ir jo paskutinė: „Laikas sustoti. Kai pamačiau Marijos Cvirkienės ir Kazio Šimonio paskutinius darbus ir palyginau su jų kūryba jaunystėje, – kaip diena ir naktis. Kam gadinti savo vardą, – senatvės gebėjimai niekuomet neprilygs jaunystės talentui“, – įsitikinęs kūrėjas, beje, pats kurti pradėjęs tik išėjęs į užtarnautą poilsį.

Visą gyvenimą dirbęs vadovaujantį darbą statybos organizacijose, statęs labiau žemės ūkio paskirties statinius, juokavo, garbiame amžiuje paleidęs savyje tūnojusį kūrybos džiną. Jis ne vien tapo, bet ir mėgsta eiliuoti proginius eilėraščius.

„Ramia širdimi galėsiu padėti teptukus. Gal dėl savęs ir patepliosiu, bet žmonėms rodyti jau nebereikėtų“, – samprotavo kūrėjas, savo talentą laikąs dangaus dovana.

Jis prisiminė, kaip pasimokyti tapyti nuvykęs pas klaipėdietį menininką Aleksandrą Ilginį, įkūrusį suaugusiųjų dailės studiją „Guboja“ . „Pamatęs mano paveikslą paklausė: „Ar jūs nutapėte“, sakiau – „aš“, tuomet pasakė „Tada dirbsime. Jaučiate spalvas“. Ir išsyk pervedė į kūrybinę grupę, kurioje, kaip sakė, mokė amatą paversti menu“, – tautodailininkas tvirtino, jog save laikąs šviesaus atminimo menininko A. Ilginio pasekėju, su kuriuo ilgainiui tapę ir draugais.

Tačiau labiausiai jis žavisi tapytojų Jono Švažo ir Jono Čeponio kūryba.

A.Sereikai 2015 m. už indėlį į Kretingos rajono kūrybos aruodą buvo paskirta Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija.

• Rašyti komentarą (0)