|
|
|
Nutiesė bendrystės tiltą tarp Kurmaičių ir Argentinos
Kretingos rajono Kurmaičių pradinė mokykla džiaugsmingai tęsia projektą „Mūsų mokyklos sveikinimai pasaulio lietuviams Lietuvos 100-mečio proga“. Viena projekto veiklų – susitikimas su lietuvių kilmės studentais iš Argentinos, Vilniaus universitete studijuojančiais lietuvių kalbą. Iš tolimosios šalies atvykusius svečius pasitiko ne tik mokyklos bendruomenė – šalia Lietuvos vėliavos suplevėsavo ir Argentinos valstybės simbolis, suskambo šios šalies himnas. Vilniaus universitete nuo vasario mėnesio studijuojantys lietuvių kalbą penki lietuvių kilmės argentiniečiai Nicolas Cabrera Dulke, Malena Tanevitch Braziunas, Caterina Reissenweber Kukovis, Melina Luna Pupelis ir Giuiliano Volpe Grilauskas su pradinukais pasidalijo savo kultūros tradicijomis ir lietuviškumo svarba jų kasdienybėje. Svarbiausios jų – šokiai bei kalba. Visi šie argentiniečiai nuo mažens dalyvauja Argentinos lietuvių bendruomenių „Nemunas“ ir „Argentinos lietuvių centras“ veiklose, o pirmieji šokių žingsniai buvo būtent lietuvių liaudies.
„Antroji jaunuolių pavardė parodo, kad protėviai iš motinos pusės buvo lietuviai, ir jaunuoliai kartu su tėvo pavarde gauna ir savo motinų mergautines pavardes. Nors į Argentiną iš Lietuvos atvyko jų proseneliai, tačiau lietuviškumo jausmas šeimose per šimtmetį neišnyko – ją iš kartos į kartą perdavė seneliai ir tėvai. Tačiau lietuvių kalba buvo išsaugota ne visose šeimose. Ją iš kasdienybės ištrynė būtinumas pritapti naujojoje kultūroje ir asimiliacija. Tik keletas jų dar girdėjo savo senelius kalbant lietuviškai, kurie dabar su vaikais ir anūkais bendrauja tik ispaniškai“, – paaiškino Kurmaičių pradinės mokyklos direktorė Loreta Jurgutienė.
Studijuoti lietuvių kalbą atvykę jaunuoliai kurmaitiškius vaikus patikino, kad jiems Lietuva nėra tik šokiai, kurie itin svarbūs bendruomenėje: keturi iš jaunuolių lietuvių kalbą studijuoja vos tris mėnesius, tačiau susitikimo metu jau lengvai galėjo su vaikais bendrauti, atsakydami į jų klausimus apie paslaptingai skambančią Argentiną. „Geriausiai mūsų tautą ir šalį apibrėžia žodis „įvairovė“. Argentinoje galite rasti ne tik unikalią gamtą – nuo dykumų iki kalnų ir ledynų, bet ir žmones – nėra vienos geriausiai argentinietį apibūdinančios plaukų, akių ar odos spalvos,“ – sakė N. Dulke, lietuvių kalbą studijuojantis ilgiausiai iš visų – prieš septynerius metus vaikinas baigė lietuvių kalbos kursą vienoje Vokietijos gimnazijų. Kiek kilometrų yra nuo Argentinos iki Lietuvos? Kiek kartų reikėtų nuvažiuoti iš Vilniaus į Kretingą, kad įveiktum tokį atstumą? Kiek dienų užtruktų įveikti šiuos kilometrus pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu? Kiek lietuvių tilptų į Argentinos teritoriją? Tokius klausimus, tikrindami pradinukų žinias ir spėjimo įgūdžius, uždavinėjo argentiniečiai. Iš salės nuaidėjus teisingiems atsakymams, pradinukai paragavo vieną argentinietiškų desertų – torta frita. Tokie į lietuviškojo saldėsio „skruzdėlyno“ lapelius panašūs sausainiai, anot argentiniečių, jų namuose dažniausiai kepami, kai lyja. Dar didesnį mažųjų susidomėjimą sukėlė tradicinis argentiniečių gėrimas – matė. Būreliu susispietę aplink matę – žolelių gėrimą, geriamą šiaudeliu iš specialaus indo, dalijantis su svečiais, kiekvienas norėjo pamatyti, kaip reikia paruošti šią savotišką arbatą, ir paragauti. „Užteko vos vieno gurkšnio smalsumui numalšinti – kiek susiraukę nuo netikėto skonio ne vienas vaikas stebėjosi, kokia karšta ir karti yra matė, tačiau kai kuriems jų tai priminė mėgstamą arbatą“, – vaikų patirtais įspūdžiais pasidalijo mokyklos direktorė.
Moksleiviai su atvykusiais studentais taip pat tobulino ir futbolo įgūdžius – argentiniečiai parodė triukų su futbolo kamuoliu, tačiau Kurmaičių pradinės mokyklos antrokas Mangirdas Venckus savo gebėjimais jiems nė kiek nenusileido. Mokyklos kieme įvyko ir mažosios futbolo rungtynės, kurių proga pirmokas Erikas Tamošauskas pasipuošė tokiais pat argentinietiškais futbolo marškinėliais, kaip ir Giuiliano. Futbolo pamokėlės ir rungtynės buvo tokios įspūdingos, kad dabar mokiniai per pertraukas treniruojasi ir mokosi kamuolį valdyti galva bei kojomis. Pradinukai taip pat žingsniavo ir sukosi pagal vieno folklorinių Argentinos šokių – čakareros – muziką bei atkartojo lietuvių liaudies šokių žingsnius, kuriuos demonstravo svečiai. Juos savo ruožtu mokiniai įtraukė į lietuviškų liaudies žaidimų šurmulį, o ketvirtokė Kamilė Gedvilaitė nustebino parodžiusi, kaip reikia šokti tango – šio šokio prisipažino nemokantys net patys argentiniečiai. „Amžiaus skirtumas tarp pradinukų ir studentų nesutrukdė užsimegzti draugiškiems, šiltiems ryšiams su svečiais iš Argentinos. Rudenį studentai pažadėjo dar kartą apsilankyti mokykloje. Mūsų, pedagogų bendruomenė, įsitikinusi, jog tokie susitikimai yra prasmingi ir leidžia artimiau pažinti skirtingų šalių kultūrą, atrasti bendrumų“, – akcentavo mokyklos vadovė L. Jurgutienė.
„P. n.“ informacija
|
|
