Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vis dar su pižonizmo šleifu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2018-05-01

Kretingoje lankęsis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis į sostinę sugrįžo, anot jo, misiją atlikęs su kaupu: rajono Savivaldybės vadovams kaip itin profesionalią jo vadovaujamos komisijos ekspertų tarybos narę pristatė kalbininkę Jūratę Laučiūtę, už gerą darbą pagyrė rajono Savivaldybės kalbos tvarkytoją Ritą Kasparavičiūtę, be to, pažadėjo rasti galimybę Įpilties kaimui grąžinti senąjį Impilties pavadinimą, jei toks pageidavimas bus.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis teigė, kad kalbėti nacionaline kalba vis labiau tampa garbinga, gražu ir patriotiška.

Kretingos nekritikavo

Mintis sugrąžinti kaimo pavadinimą kilo bediskutuojant mero Juozo Mažeikos kabinete.

„Imbarės vietovės pavadinimas buvo paliktas, kodėl „Impilties“ reikėjo keisti į „Įpiltį?“ – teiravosi J. Laučiūtė. Anot A. Antanaičio, panašių klausimų užduodama ir kituose Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, Molėtų rajono Alantos kaimo gyventojai nori būti Aluntos kaimo gyventojais, nors tu ką.

„Tokiais atvejais aš sakau – inicijuokit patys, rašykit mums, VLKK vietovardžių pakomisė galės svarstyti ir priimti sprendimą“, – sakė A. Antanaitis. Anot jo, komisija nuo gruodžio su ambasada, Užsienio reikalų ministerija bei pačia Gruzija derina klausimą dėl šios valstybės pavadinimo – esą gruzinams priimtinesnis Sakartvelo pavadinimas. Nuo gegužės toks jis ir bus.

Pirmininką maloniai nuteikė, kad, pasivaikščiojęs po Kretingą, iškabose jis nepastebėjo anglicizmo. Daugelis Lietuvoje, ypač Vilniuje, dabar seka maždaug prieš 15 metų įsigalėjusia pižonizmo mada: kad tik ne mūsiškai, kad tik – angliškai. „Ar ne keistai atrodo, kai, pavyzdžiui, anglų kalba Platelių gyventojams atveria kelią į vienintelę Plateliuose esančią kavinę“, – juokėsi svečias.

Klaipėdoje vietoj lentelių „Uždaryta“ ir „Atidaryta“ keliose kavinėse ar parduotuvėse jis taip pat regėjo „Open“ ir „Closed“, nors ši informacija būtinai turi būti lietuvių kalba.

Apsidžiaugę, kad Kretingoje didelių blogybių nerasta, rajono vadovai pokštavo – koks VLKK pirmininko požiūris į tokius pavadinimus, kaip „Stanikynas“? Tokį anksčiau besipuikavusį apatinių rūbų parduotuvės pavadinimą pačiame Kretingos miesto centre užfiksavo J. Laučiūtė. „Kai pamačiau, galvojau, akys mane apgauna“, – juokėsi ji. A. Antanaitis paaiškino, jog ir toks pavadinimas būtų „nieko blogo“, bet tik tuo atveju, jeigu būtų kilęs nuo Staniko pavardės.

Vardų samplaikos, kaip, pavyzdžiui, Rotušės a. esanti parduotuvė „Mindra“, – leistinos.

Kalbėti savo kalba tampa prestižu

Pasak J. Mažeikos, Žemaitijos regiono merus, vicemerus, savivaldybių administracijos direktorius buvęs susikvietęs Jo Ekscelencija vyskupas Kęstutis Kėvalas – pasikalbėti apie artėjantį Žemaitijos jubiliejų, įvyksiantį 2019 m. Nors pats būdamas ne žemaitis, šia garbinga proga vyskupas savivaldybių atstovus, be kita ko, ragino pagalvoti ir apie lenteles su užrašais, kai šalia bendrinės, būtų parašyta ir žemaičių kalba. Komisijos pirmininkas pritarė, bet tik su sąlyga, kad žemaitiški užrašai figūruotų kaip dekoratyviniai ir neklaidintų tarnybų – priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicinos pagalbos. VLKK pirmininkas atsakė į „Pajūrio naujienų“ klausimus: kaip atsitinka, kad kartų kartos mokomos nevartoti tai vienų, tai kitų žodžių, tačiau po kiek laiko šie reabilituojami. Tarkim, dar neseniai nebuvo galima vartoti žodžių „firma“, „grilis“ – o dabar galima, buvo „dveji metai“, „treji akiniai“, o dabar – „du metai“, „trys akiniai“.

Šis reiškinys A. Antanaičio nė kiek nestebina, anot jo, kalba nuolat vystosi, einama demokratėjimo keliu, liberalumo linkme. „PUsiasalis“, „pIliakalnis“, „rUgiagėlė“ taip pat dar neseniai buvo reikalaujama kirčiuoti žodžių pradžioje, o dabar galima ir „PusiAsalis“, „piliAkalnis“, „RugiAgėlė“. Žodžiai dabar gali turėti keletą kirčiuočių, išskyrus vietovardžius. Tad kaip buvo TrAkai, taip ir toliau bus.

A. Antanaitis pasidžiaugė, kad po 10 m. pertraukos pagaliau vėl bus pradėta įgyvendinti valstybinės kalbos politika, Seimui priimti jau pateiktos gairės. Europa, Europos Sąjungos šalys vis labiau rūpinasi savo nacionalinių kalbų prestižu, kalbėti savo kalba tampa garbinga, gražu ir patriotiška. Pavyzdys galėtų būti Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, steigiantis Prancūzų kalbos namus. „Tuo jis nori akcentuoti, kad prancūzų kalba jiems yra pati svarbiausia pasaulyje, siekiama, kad kuo daugiau žmonių kalbėtų prancūziškai“, – teigė A. Antanaitis. Jo žodžiais, kalba – valstybės išlikimo pagrindas. Mes, lietuviai, esą taip pat išsivaikštom ne vien dėl mažų algų ir kitų ekonominių nepriteklių, o dėl to, kad nebegerbiam, nesididžiuojam savimi čionai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas