|
|
|
Pamoką gimnazistams vedė ir Liudas Mažylis
Praėjusią savaitę į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją buvo suvažiavę dėstytojai iš įvairių šalies aukštųjų mokyklų – jie priėmė iššūkį sudalyvauti projekte „Pamokos kitaip“ ir vieną dieną tapti gimnazistų mokytojais. Tarp renginio dalyvių šįkart buvo ir ypatingas svečias – Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Liudas Mažylis, kuris pernai kovą Vokietijos diplomatiniame archyve surado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba ir ši žinia tapo dovana visai Lietuvai, šiemet švenčiančiai valstybės atkūrimo šimtmetį. „Labai džiaugiuosi, jei manęs apie Vasario 16-osios Aktą paklausia to, ko aš nežinau, nors tokie atvejai pasitaiko ne taip dažnai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prof. dr. L. Mažylis, kuris mokinius pakvietė ugdyti smalsumo pojūtį ir nebijoti kelti klausimų, svarstyti. L. Mažylis tvirtino, kad į susitikimą su mokiniais atvyko su dideliu džiaugsmu – jam intriga tampa tai, kaip tuos pačius dalykus priima skirtingos auditorijos ir kokią kalbėjimo logiką padiktuos abiturientai, kokia iš jų sugrįš reakcija, kaip jis jų bus suprastas. „Norėčiau mokiniams perduoti ne vieną žinutę, daug jų turiu – ruošiuosi kalbėti apie tai, kad žmogus turi būti kūrybiškas, veržlus, galbūt į kokią nors sritį investuoti ne vienus metus, kad pasiektų savo tikslą, o gal atvirkščiai – išdrįsti keisti darbą, tyrinėjimo sritį, aš kaip tik ir būčiau to antrojo varianto pavyzdys. Apie visa tai man būtų įdomu padiskutuoti su mokiniais“, – kalbėjo L. Mažylis. Į renginį „Pamokos kitaip“ taip pat buvo atvykusi VDU dėstytoja Dinara Mambetkazieva, kuri vedė pamokas tema „Kirgizų kalbos pradžiamokslis“. „Dėstau prancūzų ir kirgizų kalbas, kurias noriu pristatyti per kultūrą, nes kalba yra neatsiejama nuo kultūros, tai yra jos dalis, per ją atsiskleidžia tautos gyvenimo būdas. Kirgizų kalba Lietuvoje dažnai sutinkama kaip egzotiška, sulaukiu klausimų apie tai, ar kirgizai valgo rankomis ir pan. O per dainą, muziką mokiniai labai lengvai įsitraukia į naujos kalbos pažinimą“, – pasakojo puikiai lietuviškai kalbanti D. Mambetkazieva, kuri yra kirgizė, įgijusi prancūzų kalbos filologijos išsilavinimą. D. Mambetkazieva prisipažino jautusi nerimą prieš susitikimą su mokiniais – ar pavyks juos sudomintų savo pamoka. „Studentai jau yra motyvuoti studijuoti tą dalyką, kurį dėstai, o čia yra mokiniai, kuriems gali būti įdomūs visai kiti dalykai. Todėl mokytojų darbą labai gerbiu – jiems reikia sugebėti vaikus motyvuoti mokytis“, – sakė D. Mambetkazieva. Iš Klaipėdos universiteto atvykusi lektorė Margarita Matiliūnaitė buvo parengusi temą apie biotepalų gamybą. „Apie biotepalus mažai kas žino, norėjosi pasidalinti savo žiniomis apie juos, paskatinti domėtis alternatyvomis ir, žinoma, rinktis su tuo susijusią specialybę“, – sakė M. Matiliūnaitė, kuri temą apie biotepalų gamybą buvo pasirinkusi ir savo baigiamajam darbui. KU Ekologijos ir aplinkosaugos doktorantė Vaiva Stragauskaitė mokiniams ketino papasakoti apie vandens augalijos tyrimus, apimant pačius paprasčiausius būdus, kuomet tiesiog stebimas vandens telkinys, iki sudėtingų tyrimų, atliekamų naudojant palydovus ir dronus. Renginyje „Pamokos kitaip“, kuris įvyko jau penktą kartą, taip pat dalyvavo dėstytojai iš Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Maastrix universiteto, Prancūzų kultūros instituto, mokiniams „Krašto paveldo gidą“ pristatė Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. Iš viso gimnazijos svečiai vedė 22 pamokas, kurių temos apėmė įvairius mokymosi dalykus. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė teigė, kad kasmet organizuojamo renginio „Pamokos kitaip“ tikslas – aktualizuoti ugdymo turinį ir aktyvinti mokymąsi, pristatant mokiniams naujausius mokslo pasiekimus ir aktualijas, parodant jiems, kad besikeičiančioje visuomenėje tampa labai svarbu gebėjimas aktyviai ir sąmoningai mokytis. Dalia Zibalienė, kuri yra renginį suorganizavusios gimnazijos Metodinės tarybos pirmininkė, pasidžiaugė, kad aukštosios mokyklos kasmet noriai atsiliepia į kvietimą mokiniams vesti pamokas. „Su aukštosiomis mokyklomis yra užsimezgę tvirti bendradarbiavimo ryšiai, jų atstovai atvyksta į karjeros dienas, kurias mūsų gimnazija rengia rudenį, tad esame pažįstami ir žinomi. Šiemet organizuoti buvo truputį sunkiau todėl, kad aukštosios mokyklos išgyvena reformą ir kai kurios atsisakė atvykti, motyvuodamos, kad pačios dar nežino, kokia bus jų ateitis ir kas jų laukia, – kalbėjo D. Zibalienė. – Kiekvieną kartą renginyje „Pamokos kitaip“ dalyvauja vis kiti aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie pristato skirtingas temas, tad mokiniai turi galimybę pabendrauti su įdomiomis asmenybėmis, įgauti įvairios patirties. Labai džiaugiamės, kad šiemet pas mus sutiko atvykti Liudas Mažylis, kuris buvo mūsų buvusios mokinės Gintarės Labotakytės dėstytojas. Taip sutapo, kad kaip tik po kelių dienų važiuosime į Vilnių, į Signatarų namus, pamatyti Vasario 16-osios aktą, taigi bus graži L. Mažylio pamokos tąsa.“ Abiturientės Jūratė Barasaitė ir Agnė Mockevičiūtė sakė, kad kasmet laukiančios renginio „Pamokos kitaip“, kurio metu turi galimybę pagilinti savo žinias iš tų dalykų, kurių jau mokėsi per pamokas. „Dėstytojai tas temas atskleidžia kitaip, parodo, kaip teorija veikia praktiškai, papasakoja naujų detalių – tai padeda geriau suprasti dėstomą dalyką. Be to, susitikimai su aukštųjų mokyklų atstovais mums padeda geriau apsispręsti, kur stoti, kokią studijų kryptį pasirinkti“, – kalbėjo abiturientės.
|
|
