|
|
|
Namas – istorinis, bet ne paveldo
Kretingiškių susidomėjimas istorinius pastatu – buvusia muitine, ties kuria ėjo Lietuvos ir Vokietijos valstybių sienos, atgijo po to, kai į šį Klaipėdos g. Nr. 109 medinį pastatą neseniai įsirėžė vairuotojo nesuvaldytas automobilis. Kelias dienas pastate žiojėjo skylė, kol ją užlopė faneros lakštais. Į žemę smengančiu pastatu susirūpino žmonės – kodėl valdžia nesaugo miesto istorinio paveldo. Apleistas bado akis Kretingiškė Laimina Slušnienė sakė dažnai važiuojanti į Klaipėdą ir pastebinti, kad Klaipėdos g. Nr. 109 namas labiau primena laužyną negu buvusią solidžią prieškario laikų įstaigą – muitinę: „Nudažytas skirtingom spalvom, iš vieno galo pritvirtintas reklaminis stendas, iš kito – baisi pradaužta skylė, kol užlopė. Visa namo aplinka labiau primena laužyną, o ne – miesto paveldą“. „To barako vaizdas – siaubingas: stovi puvena, vargu ar ten gali gyventi normalus žmogus, jei taip lengvai pramušė sieną“, – laikraščio portale pasisakė kitas skaitytojas. L. Slušnienė sakė nesuprantanti valdžios pozicijos: jei pastatą taip apleido, kodėl jis yra laikomas istoriniu, o jei istorinis – kodėl nepaskelbia kultūros-istorijos paveldu ir neprižiūri jo. „Kretingos valdžia ir muziejus kažkodėl rūpinasi tik dvaro pastatais, o seni ir įdomūs kiti miesto statiniai apleisti. Bet tik pabandytų savininkai patys juos remontuoti, tuoj prisistatytų ir reikalautų Kultūros paveldo departamento leidimo. Žinau, kad su tokiomis problemomis susiduria ir viename Akmenės gatvės name, už banko, gyvenantys žmonės“, – tvirtino skaitytoja.
Pastatui – 133 metai
Kretingos rajono savivaldybės atstovės ryšiams su visuomene Gintarės Benaitytės žiniomis, Klaipėdos g. Nr. 109 namas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nors pastatytas dar užpraėjusiame šimtmetyje – 1885 m. Šiame name įrengti 8 butai: 4 jų – privatūs, o 4 priklauso Savivaldybei, juos administruoja bendrovė „Kretingos būstas“. Viename iš socialinių būstų, kuris apniokotas per avariją, gyvenusi moteris buvo perkelta į kitą būstą. Tačiau, G. Benaitytės žodžiais, išsyk sutvarkyti namo sienos nebuvo galima dėl to, jog laukta turto vertintojų, kad šie nustatytų vairuotojo padarytą žalą, kurią atlyginti privalės automobilio draudimo bendrovė. Savivaldybės specialistai taip pat parengė būsto atstatymo darbų sąmatą, kuri sudaro per 4 tūkst. eurų. Bajoruose vokiečiai įrengė kompleksą Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas išsamiau apibūdino šio statinio istoriją: „Muitinė jame veikė iki 1923-ųjų m. – Klaipėdos krašto užėmimo. Tuomet žemė aplink pastatą ir ligi pat Akmenos buvo privatizuota, o pats statinys paliktas valstybės reikmėms. Muitinė vėl atgaivinta, kai Klaipėdos kraštas iš naujo atiteko vokiečiams, ir oficialiai veikė per II pasaulinį karą ligi jo pabaigos.“ Muitinės pastatas, J. Kanarsko žodžiais, stovėjo vienišas plyname lauke, nes miestas kūrėsi tik aplink centrą. O siena, skirianti Lietuvą ir Vokietiją, ėjo maždaug už 50 m nuo pastato – dabar šią vietą pažymi paminklinis akmuo prie geležinkelio. O toliau Klaipėdos link, Bajoruose, jau vokiečių valdomoje teritorijoje, taip pat stovėjo muitinė, – ši buvusi mūrinė. „Vokiečiai Bajoruose buvo pastatę visą statinių kompleksą: veikė restoranas, viešbutis, karantino pastatas – į jį buvo talpinami sieną kertantys sergantys žmonės ar pagauti kontrabandininkai“, – istorikas tvirtino, jog nė vienas iš šių pastatų mūsų dienų nesulaukė. J. Kanarsko manymu, šiandieną buvusios lietuviškosios muitinės pastatas turi vertingą istoriją, tačiau architektūrine prasme nėra niekuo įdomus. Sprendžia pačios savivaldybės Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko žodžiais, tokių objektų, kaip Kretingos muitinė, per visą Lietuvą galima suskaičiuoti kelis tūkstančius. „Visų istorinių pastatų neįmanoma įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Vienas kriterijų yra unikalumas, arba, atvirkščiai – tam tikram istoriniam periodui būdingas tipinis projektas, tačiau vertinamas geriausiai iš jų išsilaikęs“, – pabrėžė L. Kavaliauskas. Jo žodžiais, istoriniu yra laikomas pastatas ar objektas, kuriam – ne mažiau kaip 50 metų ir jis turi vertingų ar išskirtinio stiliaus savybių, arba statinyje yra stipriai išreikšti to meto išplanavimo bruožai. Tai gali būti ir memorialinis pastatas, susijęs su žymios tautos asmenybės gyvenimu ar jo veikla. „Ar galėjo Kretingos muitinės pastatas tapti kultūros paveldo objektu, sunku pasakyti. Savivaldybėse, Kretingos rajono – taip pat, yra įkurtos Vertinimo tarybos, kurioms palikta teisė pačioms nuspręsti, ar reikia saugoti tam tikrus objektus, ar ne. Mes negalime priversti savivaldybių saugoti savo turtą, nes jos turi garantuoti ir jo priežiūrą. Jeigu senoviniuose pastatuose gyvena privatūs asmenys, jie dažniausiai nepageidauja, kad nuosavybė būtų įtraukta į KPD sąrašus, nes tuomet jų turtui iškyla daug apribojimų, apsunkinančių priežiūrą bei tvarkymą“, – kalbėjo L. Kavaliauskas. Jis patikino, jog savivaldybių vertinimo komisijos pageidavimu ir suderinus su KPD, vertingas objektas bet kada gali būti įtrauktas į vertybių registrą. Į pasvarstymus, jog galbūt prie Klaipėdos g. Nr. 109 reikėtų pritvirtinti memorialinę lentą su aprašu, G. Benaitytė sakė, jog pirmiausiai reikia atstatyti estetinį statinio vaizdą, o po to tartis su privačiais šio namo gyventojais, nes jų nuomonė yra svarbi. L. Kavaliauskas įsitikinęs, jog memorialinė lenta įpareigoja statinį prižiūrėti, „o pritvirtinta prie apleisto „nabago“ miestui garbės tikrai nesuteiktų.“ --- Kretingos mieste į Kultūros vertybių registrą įrašyti 49 statiniai.
|
|
