|
|
|
Prevencinės priemonės davė rezultatų
Per 2017 metus Palangos miesto policijos komisariate buvo užregistruota mažiau nusikalstamų veikų, o ištirta – daugiau. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas įsitikinęs, kad tokie geri rezultatai tik įrodo, kad naujas veiklos modelis, pagal kurį Palangos policija dirba daugiau kaip metus, pasiteisino ir linkėjo, kad šis kurortas taptų saugiausiu tarp Baltijos šalių. Palangos miesto policijos komisariato 2017 metų veiklos ataskaitą visuomenei pristatė kretingiškis Algirdas Budginas, šio komisariato viršininku tapęs pernai liepą. Jis pateikė svarbiausius duomenis: 2017 metais užregistruotos 368 nusikalstamos veikos, ir tai yra 17 nusikalstamų veikų mažiau negu prieš metus. Per 2017 metus ištirtos 182 nusikalstamos veikos (2016 m. – 177). Tarp nusikalstamų veikų daugiausiai – vagysčių (144), smurto artimoje aplinkoje atvejų (59), viešosios tvarkos pažeidimų (35). Kita vertus, vagysčių 2017 metais fiksuota mažiau – 2016 metais jų buvo 184. Vasarą iškvietimų skaičius šokteli „Tą patį galima pasakyti ir apie viešosios tvarkos pažeidimus. Jų sumažėjo todėl, kad aktyviai vykdėme prevencines priemones, analizavome, kur yra „karštieji taškai“ ir į tai atsižvelgdami sudarėme patruliavimo maršrutus, – sakė A. Budginas. – Reiktų išskirti vasaros mėnesius, nes per juos užregistruojama beveik pusė visų metų nusikalstamų veikų, iš jų – 52 proc. visų vagysčių ir 68 proc. visų viešosios tvarkos pažeidimų, užfiksuotų per visus 2017 metus.“ A. Budgino teigimu, efektyvių rezultatų davė tai, jog didelis dėmesys buvo skirtas pasilinksmino vietoms, kuriose būdavo daugiausia pažeidimų ir jie nuolat kartodavosi. Į tokias viešojo maitinimo įstaigas atvykę policijos pareigūnai aiškindavosi situaciją ne tik dėl to, dėl ko buvo iškviesti, bet ir fiksuodavo absoliučiai visus ten daromus pažeidimus. Per 2017 metus iš viso nustatyti 94 administraciniai nusižengimai dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo bei 290 administracinių nusižengimų dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešose vietose. Dėl kurortinio gyvenimo specifikos vasaros mėnesiais yra fiksuojami daugiau kaip pusė – 3 tūkst. 358 iš 6 tūkst. 356 – apskritai visų užregistruojamų įvykių registre. Grėsmę kėlė elektriniai paspirtukai Kalbant apie situaciją keliuose, per 2017 metus įvyko 21 eismo įvykis (2016 m. jų buvo 5 daugiau), per kurį buvo sužaloti 24 žmonės (2016 m. – 27), o 1 žmogus žuvo (2016 m. – nė vieno). Pareigūnai išaiškino daugiau kaip 2 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių 561 – prioritetiniai (jų grupei priskirtini tokie pažeidimai: greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h; pavojingas ir chuliganiškas vairavimas; vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam; vairavimas neturint teisės vairuoti; pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai; saugos diržų, šalmų nenaudojimo atvejai ir kt.). Per 2017 metus Palangos mieste nustatyti 59 asmenys, transporto priemones vairavę neblaivūs, iš jų 26 vairuotojų girtumas viršijo 1,5 promilės, tad jiems taikyta baudžiamoji atsakomybė. Dar 42 asmenys vairavo neturėdami teisės. „Vis dažniau sulaukiame piliečių pagalbos, kai pranešama apie Kelių eismo taisyklių pažeidėjus“, – visuomenės aktyvumu pasidžiaugė A. Budginas. Jis taip pat paminėjo, kad saugumui gatvėse buvo iškilusi grėsmė, kai išpopuliarėjo elektriniai paspirtukai – paspirtuko ir motorolerio derinį primenančios transporto priemonės. Kadangi nebuvo teisinio reglamentavimo, kaip traktuoti elektrinius paspirtukus ir kokių taisyklių reikia laikytis jas vairuojantiems, policijos pareigūnai dėl šios problemos kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas. LR Susisiekimo ministerija, sureagavusi į šią situaciją, elektrinius paspirtukus priskyrė mopedams, tad atsirado reikalavimai juos registruoti, apdrausti ir vairuoti tik turint vairuotojo pažymėjimą. „Policijos pareigūnai aplankė elektrinių paspirtukų nuomos taškus ir jų darbuotojus supažindino su taisyklėmis“, – teigė A. Budginas. Veiklos ataskaitos pristatyme jis dėmesį skyrė ir bendruomenės pareigūnų darbui, kuris, anot jo, tampa vis svarbesnis. „Jei policiją įsivaizduosime kaip veidą, tai bendruomenės pareigūnas būtų to veido bruožai“, – sakė A. Budginas, pasidžiaugęs, kad Palangos mieste veikia 12 saugios kaimynystės grupių, visuomenė aktyviai kviečiama dalyvauti prevenciniuose renginiuose ir konkursuose, užtikrinant viešąją tvarką gelbsti policijos rėmėjai.
Pasiūlė susirinkimus daryti drauge Ataskaitos pristatyme dalyvavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. Motuzas atskleidė, kad prieš tai įvyko metinį pokalbį su A. Budginu. „Manau, kad visos užduotys yra įvykdytos. Principingai vertinau visų komisariatų vadovų veiklą, Algirdo Budgino taip pat – bet nebuvo, prie ko prisikabinti“, – linksmai sakė A. Motuzas, už puikius rezultatus padėkojęs visiems komisariato pareigūnams ir palinkėjęs, kad Palanga taptų saugiausiu kurortu Baltijos šalyse. A. Motuzo nuomone, ir policijos veiklos statistika, ir aukštas gyventojų pasitikėjimas policija rodo, kad pasiteisino naujasis policijos veiklos modelis, kuris perimtas iš pažangių šalių. Šios veiklos modelio esmė – orientavimasis į priežasčių šalinimą, o ne į kovą su pasekmėmis, didelį dėmesį skiriant prevencijai bei jaunosios kartos ugdymui. Vis dėl to, A. Motuzas atkreipė dėmesį, kad į Palangos miesto policijos komisariato veiklos ataskaitos pristatymą atvyko tik 4 gyventojai, nors šis renginys yra skirtas būtent visuomenei. Išeitį tam pasiūlė pristatyme dalyvavusi Palangos bendruomenės pirmininkė Daina Eimanavičienė, kurios manymu, būtų prasminga policijos veiklos rezultatus pristatyti per bendruomenės ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. „Juk esame ta pati bendruomenė – būtų proga kartu aptarti problemas ir pasitarti dėl galimų sprendimų“, – siūlė D. Eimanavičienė, kuri teigė negalėjusi susilaikyti ir nepadėkoti bendruomenės pareigūnėms – šios dalyvauja bendruomenės susirinkimuose ir rūpestingai reaguoja į išsakytus pastebėjimus. Nauja eismo tvarka pasiteisino Policijos veiklos ataskaitos pristatyme dalyvavęs Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Mikalkėnas pripažino, kad policijos reformos pradžioje būta nuogąstavimų, ar ji pasiteisins, tačiau dabar akivaizdu – situacija gėrėja. R. Mikalkėno pastebėjimu, po didelių renginių, į Palangą sutraukiančių žmones iš visos Lietuvos, kasmet patiriama vis mažiau materialinių nuostolių, kai išdraskoma pliažo įranga, sugadinami gatvės žibintai ir t. t. „Po paskutinės Stintų šventės komunalinė tarnyba, be valymo darbu neturėjo jokių kitų problemų. Tai rodo, kad ir policija gerai dirba, ir atvykstantys žmonės elgiasi kultūringiau“, – sakė R. Mikalkėnas. Anot jo, daug 2017 metais diskusijų buvo kilę dėl pakeistos eismo organizavimo tvarkos Vytauto g. „Europos miestuose įvažiuojant į centrą stengiamasi sudaryti kuo daugiau kliūčių: ir finansinių, ir mechaninių. Vytauto g. buvo paversta brodvėjumi, kur jaunimas nevaržomai važinėdavo mašinomis, o pėstieji buvo tarsi nustumti į šalį. Nors buvo nuomonių, jog įtiesinus vienpusį eismą, kils daug eismo įvykių, tačiau dabar matome, kad ši idėja pasiteisino,“ – teigė R. Mikalkėnas, taip pat priminęs, kas pernai Savivaldybė pakeitė praktiškai visas kameras, filmuojančias viešąsias erdves, į naujas – pažangesnio technologinio lygio.
|
|
