|
|
|
Pareigūnai stebėjo, kaip tvarkomas Sauserių šiukšlynas
Trečiadienį Kretingos rajone, Kūlupėnų seniūnijoje iš ES lėšų tvarkomose teritorijose – Sauserių šiukšlyne ir žvyro karjere - lankėsi grupė Valstybės saugomų teritorijų tarnybos bei Projektų valdymo agentūros pareigūnų. Lydimi seniūno Algirdo Maciaus bei Salantų regioninio parko direktoriaus Modesto Šečkaus, svečiai apžiūrėjo, kaip vyksta rekultivavimo darbai šiose užšlamštintose teritorijose. Sauserių buitinių atliekų sąvartyno bei žvyro karjero sutvarkymo darbams ES skyrė 150,9 tūkst. Lt. Darbus šiuose objektuose praėjusį spalį pradėjo vykdyti konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Damba“. „Dėl pavasarinio polydžio darbai trumpam sustos, tačiau gegužę jie bus baigti. Liko sutvarkyti šlaitus, apsodinti juos žole. Vietoje karjero bus įrengtas vandens telkinys, o buvęs sąvartynas virs apželdintu pylimu“, - teigė A.Macius.
Seniūnas tvirtino, jog Sauseriuose bus rekultivuotas pirmasis sąvartynas rajone, nes jis įeina į saugotiną Salantų regioninio parko teritoriją. Bendras tvarkomų sąvartyno bei karjero plotas – 4,7 ha. Sauserių sąvartynas buvo eksploatuojamas nuo 1960 iki 1990 metų. Per metus į jį buvo suvežama apie 500 kub. m šiukšlių iš Kūlupėnų apylinkių.
„Sąvartyno sutvarkymu susirūpinta todėl, kad šiose pažeistose teritorijoje vyksta yrančių medžiagų filtracija į gruntą, iš kur jos per vandenį pakliūva į žmogaus organizmą, sukeldamos sunkias ligas. Be to, Salantų žemupio hidrografiniame draustinyje, į kurį įeina sąvartynas ir karjeras, auga retos augalų rūšys, tokios kaip: vyriškoji gegužraibė, baltijinė, aukštoji ir raudonoji gegūnės, žalsvažiedė blandis. Veisiasi nykstantys gyvūnai: griežlės, tulžiai, žaliosios meletos“, - tvirtino Salantų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Jurga Rundzaitė. Lietuvos mastu Sauserių sąvartynas bei karjeras – vienas iš kelių dešimčių už ES lėšas tvarkytinų objektų saugomose teritorijose. „Salantų regioninio parko darbuotojai kartu su seniūnija vieni pirmųjų Lietuvoje vykdo konkrečius darbus. Matome, kad lėšos ES panaudojamos racionaliai. Prieš priimant darbus, objektus dar apžiūrės komisija. Objektai, kaip reikalauja ES nuostatos, dar penkerius metus būtų prižiūrimi. Matydami šeimininkišką seniūno požiūrį, tikimės, jog šie objektai bus prižiūrimi mažiausiai 30 metų“, - itin teigiamai apie tvarkomas teritorijas ir jų šeimininkus atsiliepė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas Eduardas Vaitkevičius. Kartenos vidurinėje mokykloje surengtame bendrame aptarime buvo paliesta ir bešeimininkių bei nenaudojamų pastatų saugotinose teritorijose problema. A.Macius sakė, jog didžiausia seniūnijos „rakštis“ yra pakelėje stovintys buvusios Nasrėnų veršidės griuvėsiai: „Šį statinį nusipirko verslininkas iš Vilniaus. Šeimininkas dingo. Sukame galvas, kaip šį avarinės būsenos pastatą nugriauti. Savavališkai nugriovę, neišeitume iš teismų, jei atsirastų šeimininkas“. Seniūno žodžiais, ta pati problema aktuali ir dėl buvusių žemės ūkio bendrovių pastatų, kuriuos įsigijo pajininkai. „Neįmanoma jų priversti statinius tvarkyti. Kai kuriuos jie neoficialiai yra perpardavę, ir kas šeimininkas - taip pat nebeaišku“, - tvirtino A.Macius. E.Vaitkevičius dėl bešeimininkių ir nenaudojamų pastatų tvarkymo įžvelgė apskričių bei savivaldybių statybos skyrių valdininkų nerangumą. „Per visą Respubliką iš kelių tūkstančių apleistų statinių žinau tik vieną atvejį, kai jo klausimas buvo sprendžiamas teisme“, - tvirtino E.Vaitkevičius. Svečias patikino, jog kitais metais ketinama parengti programą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, teisiniams tokių statinių reikalams spręsti.
|
|
