Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pratybų sąsiuviniams – kelios dešimtys eurų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2017-09-29

Mokyklinės pratybos yra neprivalomos, tačiau retas mokinys atsisako jas įsigyti, kai to paprašo mokytojas. O jei pratybų sąsiuvinių reikia net keliems skirtingiems dalykams? Tuomet mokinio tėvams tenka išleisti nemažą pinigų sumą – juk vienos pratybos gali kainuoti ir keliolika Eur.

Vienai mamai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nemaloni staigmena tapo žinia, kad ji savo vaikui turi nupirkti anglų kalbos pratybas, kurios kainavo beveik 12 Eur. „Negana to, šiomis pratybomis Kretingoje neprekiaujama, dėl jų teko net keletą kartų važiuoti į Klaipėdą ir ieškoti ne viename knygyne. Nekaltinu mokytojų ar mokyklos, tačiau pastebiu tendenciją, kad mokslas greitai taps prabangos reikalu. Juk yra šeimų, kur auga keli vaikai arba atžalas augina vieniša mama arba tėvas – kaip jiems aprūpinti savo vaikus, kai pratybos kainuoja taip brangiai?“, – savo mintimis pasidalijo pašnekovė. Jos šeimoje auga 2 mokyklinio amžiaus vaikai ir vien mokyklinėms pratyboms jau išleista 80 Eur. „Manau, kad ši suma bus didesnė, nes, atrodo, dar ne viską nupirkau“, – sakė moteris.

Tėvai nesiryžta viešinti problemos

Ši mama stebisi, kodėl iki šiol tyli kiti tėvai, nors jie tarpusavyje ir paburba, kad brangu mokyklinėmis pratybomis aprūpinti vaikus. O ypač tėvams pasidaro pikta, jei mokslo metų pabaigoje pamato, kad pratybos buvo nedaug tepanaudotos.

„Niekas nenori viešai kelti to klausimo, nes bijo pasirodyti neturtingi. Tyli ir perka, nenori, kad jų vaikas išsiskirtų klasėje. O jei tėvai nieko nesako, tai kaip mokytojai gali žinoti, kad apskritai egzistuoja kažkokia problema? Teko girdėti esą nėra, ko piktintis, nes mokyklinės pratybos yra investicija į vaiko žinias. Tačiau juk ne kiekvienas tokias investicijas gali sau leisti. Tėvai laisvi rinktis, į kokius mokamus būrelius vaiką leisti, kokias – pigesnes ar brangesnes – mokyklines priemones nupirkti, bet pratybų gi nepasirinksi, turi pirkti būtent tokias, kokias nurodė mokytojas“, – kalbėjo mama.

Ji išdrįso nueiti ir šia tema pasikalbėti su Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktore Sigita Jonaitiene. „Direktorė geranoriškai mane priėmė ir mes maloniai pasikalbėjome apie tai, kad mokytojai su tėvais turėtų pasitarti, kokiu būdu mokysis mūsų vaikai“, – teigė pašnekovė.

Kalbėsis su mokytojais

Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė teigė, kad kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 9 val. tėvai yra kviečiami ateiti į mokyklą ir prie rytinės kavos puodelio pasikalbėti, išsakyti savo pastebėjimus, nuomones, pasiūlymus.

„Džiaugiuosi, kad ši mama ir atsiliepė į kvietimą – ji išsakė problemą dėl mokyklinių pratybų. Suprantu mamos rūpestį, ir dabar galvosime, ką mokykla gali padaryti, kad tėvams finansinė našta nebūtų per didelė. Labai gerai, kad tėvai kelia klausimus – kitaip neturėtume progos tobulėti, liktume stovėti vietoje“, – pozityviai į mamos išsakytą problemą sureagavo S. Jonauskienė.

Direktorės teigimu, artimiausiame susirinkime mokytojams bus priminta, kad mokyklinės pratybos yra pagalbinė, savanoriška ir neprivaloma mokymosi priemonė, todėl negalima reikalauti, kad mokiniai jas būtinai įsigytų.

„Dabar šis klausimas jau šiek tiek pavėluotas – mokslo metai prasidėjo, ir mokytojai jau pasirinko, kokias pratybas rekomenduoti mokiniams. Tačiau ketinu šią temą priminti ir prieš prasidedant kitiems mokslo metams – kad mokytojai atsakingai įvertintų, kiek ir kokių pratybų reikia, dėl jų pasitartų tarpusavyje“, – teigė S. Jonaitienė.

S. Jonaitienė ne tik vadovauja progimnazijai, bet ir pati dėsto istoriją. „Niekada per savo darbo praktiką neteko nubausti mokinio už tai, kad jis neįsigijo pratybų – jos juk yra neprivalomos. Aš rekomenduoju pratybas tiems, kurie siekia aukštesnio mokymosi lygio, nes tai yra geras būdas praktiškai ir kūrybiškai įtvirtinti teorines žinias. Tie mokiniai, kurie domisi istorija, vertina šį mokslą, jie ir patys neapsiribos vadovėliu ir ieškos papildomų šaltinių žinioms praturtinti“, – kalbėjo S. Jonaitienė.

Pratybos nelieka pustuštės

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis teigė, kad neteko girdėti, jog mokiniai ar tėvai skųstųsi dėl to, jog reikia įsigyti per daug brangiai kainuojančių mokyklinių pratybų. „Čia prievartos negali būti. Dėl pratybų pirkimo mokytojai tariasi su tėvais“, – teigė J. Gindulis.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk, kuri yra užsienio kalbų mokytoja, teigė savo darbo be pratybų sąsiuvinių neįsivaizduojanti, todėl ji pati pasirūpina, kad šia mokymo priemone visi mokiniai būtų aprūpinti nuo pirmos dienos.

„Labai džiaugiuosi, kad gražiai bendradarbiaujame su knygynu – paimu tiek pratybų sąsiuvinių, kiek turiu mokinių, ir visiems jiems išdalinu, paprašydama pinigus sunešti per mėnesį. Manau, kad tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį tėvai tuos 3,20 Eur surenka. Taigi niekada nekilo problemų dėl atsiskaitymo už pratybų sąsiuvinius, o aš esu rami, kad visa klasė galime kartu atlikti užduotis“, – teigė E. Daniuk, patikinusi, kad mokslo metų pabaigoje mokinių pratybos tikrai nelieka pustuštės – jos yra aktyviai naudojamos mokymosi procese.

Naudoja ir kitus šaltinius

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijos direktorė Asta Burbienė teigė, kad vyresnėse klasėse apskritai pratybų sąsiuvinių reikia mažai. „Jos reikalingiausios V-VIII klasių mokiniams, o gimnazistai tikrai taip masiškai jų neperka. Naudojame kitą mokymo metodiką – vadovėlius ir kitus žinių šaltinius, kartais mokytojai medžiagą mokiniams siunčia elektroniniu paštu arba atšviečia iš kitų knygų“, – paaiškino A. Burbienė.

Laikinai Salantų gimnazijos direktores pareigas einanti Lina Vaitkuvienė įsitikinusi, kad mokytojai turi kritiškai įvertinti, kokius pratybų sąsiuvinius pasirinkti ir rekomenduoti mokiniams. „Pratybų sąsiuviniai yra labai brangūs ir kartais, galima sakyti, tai yra tik verslo reikalas. Kadangi pratybų sąsiuvinių ministerija neaprobuoja, tai juos leidžia tas, kas sugalvoja. Būna, kad pratybose pasitaiko ir klaidų, – kalbėjo L. Vaitkuvienė. – Mano pastebėjimu, daugiausiai pratybų sąsiuviniai naudojami pradinėse klasėse ir užsienio kalbų pamokose. O mes, lituanistės, gimnazijoje tarpusavyje pasitariame, kas kokias pratybas perkame, o tada iš kelių pratybų atsirenkame mums reikalingas, tam tikrą temą atitinkančias užduotis ir taip sumodeliuojame savo rinkinius. Tokias užduotis atšviečiame mokiniams – taigi jiems nieko pirkti nebereikia. Mokytojai turi kūrybiškai žvelgti į pratybų sąsiuvinius ir mokiniams siūlyti įsigyti tik tuos, kurie iš tikrųjų būtų naudingi. Tėvai turi teisę reikalauti, kad įsigytos pratybos būtų naudojamos.“

Pasak L. Vaitkuvienės, daugybę užduočių ir idėjų, kaip padėti mokiniams praktiškai įtvirtini žinias, galima rasti ir elektroninėje erdvėje. „Mokytojai internete dalinasi savo mokymo medžiaga, idėjomis, patirtimi. Ten galima rasti ir elektroninių pratybų“, – kad naudojami ir naujesni mokymosi būdai, papasakojo L. Vaitkuvienė.

---

Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus komentaras:

– Kadangi pratybos nėra privalomos, mokykla, prieš priimdama sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, turi tartis su mokinių tėvais. Ypač tais atvejais, kai jas įsigyti planuojama už tėvų lėšas. Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiems jas įsigyti ir naudoti.

Pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, kūrybinį mąstymą ir pan. Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti kitokius, inovatyvesnius mokymo būdus ir priemones.

Už pratybų turinį atsakingi jas sukūrusieji autoriai ir leidyklos, kurios su pratybų sąsiuvinių kūrėjais pasirašo sutartis. Ministerija nevertina pratybų sąsiuvinių, nederina kainų, nėra atsakinga už jų kokybę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas