Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Bažnyčioje sugaus senieji Kretingos vargonai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-09-22
Tarptautinio senosios muzikos festivalio Kretingoje prodiuserė Renata Dubinskaitė (nuotr.) išvien su meno vadovu Rodrigo Calveyros jau vakar atvyko į Kretingą suderinti, kad senieji vargonai, suradę naują įkurdinimo vietą vienoje iš bažnyčios nišų, būtų atgabenti į centrą.

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Kretingos katalikų bažnyčioje prasidės tris dienas truksiantis I Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, į kurį suvažiuos visame pasaulyje garsūs atlikėjai, specialiai jam parengę baroko muzikos programą. Muzikos grandai užgros seniausiais Lietuvoje barokiniais vargonais, kurie ligi tol stovėjo Kankinių koplyčioje.

Vargonai – ant judančios platformos

Festivalio prodiuserė ir ansamblio „Canto Fiorito“ atlikėja Renata Dubinskaitė pasakojo, jog mintis surengti europinio masto senosios muzikos festivalį Kretingoje kilo dar 2014 m., kai jų ansamblis pirmąkart koncertavo Kretingos bažnyčioje.

„Žinojome, kad seniausi Lietuvoje veikiantys vargonai saugomi Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Tada pamatėme, kad jie stovi tokioje mažoje ir netinkamoje vietoje – Kankinių koplyčioje, ir tegalėjome naudoti tik kelis registrus, nes, įjungus daugiau, koplyčia plyšo nuo garso“, – pasakojo R. Dubinskaitė.

Tačiau jų ansamblio vadovas, iš Brazilijos kilęs ir Prancūzijoje gyvenantis Rodrigo Calveyros, garsus senosios muzikos žinovas, puoselėjo mintį sugrįžti į Kretingą ir koncertuoti tais vargonais.

„Pats Rodrigo groja senoviniais pučiamaisiais instrumentais – išilgine fleita ir kornetu. Jis labai gerai išmano apie baroko ir renesanso epochoms skirtinguose Europos kraštuose būdingą muzikos stilių, žino garsų aukščių darinius, ir jam norėjosi visu pajėgumu išbandyti Kretingos vargonus. Bendravome su Kretingos broliais pranciškonais, kurie yra ne tik bažnyčios, bet ir šių vargonų šeimininkai, ir kartu sumąstėme, kad reikia surengti festivalį. Tačiau tam buvo būtina vargonus perkelti iš Kankinių koplyčios į bažnyčią. Sumąstėme sukonstruoti ant ratų judančią platformą, nes bažnyčia – istorijos ir kultūros paveldas, šiems vargonams bet kur stovėti nedera, o ant ratų, prireikus, juos galėtume lengvai transportuoti“, – pasakojo R. Dubinskaitė.

Instrumentą teko išmontuoti

Tačiau tai dar ne viskas: išgabenti iš Kankinių koplyčios vargonus nebuvo paprasta, nes durys – per siauros, kad pro jas pralįstų instrumentas. Todėl vargonus teko išardyti: nukelti viršutinę dalį ir išmontuoti registrus.

„Šiam labai sudėtingam darbui iš Belgijos pasikvietėme istorinių vargonų meistrą Etienne Debaisieux, kuris išmontavo, o po to ir vėl surinko instrumentą po vieną vamzdį atskirai. Meistras, pats pirmasis jau ir išbandęs vargonus, labai džiūgavo jų skambesiu po bažnyčios skliautais“, – sakė R. Dubinskaitė, neslėpdama, jog vargonų perkėlimas kainavo nemažą dalį festivaliui skirtų lėšų.

Jos žodžiais, tai – vieni iš vos kelių vargonų Lietuvoje, turinčių trumpąją oktavą, o tai suteikia galimybę autentiškai groti senąją vargonų muziką. Ir nors senuosiuose vargonuose, kurie į Kretingos bažnyčią po restauracijos iš Vilniaus vargonų dirbtuvių atkeliavo 2004-aisiais, bebuvo likęs tik vienas autentiškas Principal registro vamzdis, o kiti atkurti, pašnekovė tikino, jog instrumentas skambės ne prasčiau negu originalas: „Atkurtas išgaunamo garso aukštis – 466 hercai, ir tai yra pustoniu aukščiau negu įprasta groti šiais laikais“.

Prodiuserės teigimu, šiandieną garsiausiose pasaulio salėse senoji muzika grojama taip pat pagal autentiškus originalus atkurtais vargonais-kopijomis.

Garbė visai Lietuvai

„Kai Kretingos vargonai sugriaudės didžiulėje erdvėje, šį savaitgalį į jūsų miestą suvažiavusi Lietuva supras, kokią vertybę ji turi. Norėjome, kad senieji vargonai atgimtų, gyventų ir tarnautų žmonėms“, – pabrėžė šio festivalio rengėja ir prodiuserė.

Festivalį, kurio trys nemokami koncertai šį penktadienį-sekmadienį skambės tuo pačiu laiku – 19 val., pradės ansamblis „Concerto Soave“ su sopranu Maria Cristina Kiehr ir vargonininku Jean Marc Aymes iš Prancūzijos. Jie parengė programą, kurioje itin jautriai perteikiami Mergelės Marijos įvaizdžiai XVII a. italų kompozitorių kūryboje.

R. Dubinskaitės teigimu, tam, kad išryškėtų Kretingos senųjų vargonų muzika, šiame, o ir tolimesniuose numatomuose festivaliuose siekiama surengti po vieną vargonų solo rečitalį. Šį šeštadienį gros ypatingas svečias iš Šveicarijos – Leonardo Garsia Alarcon, senosios muzikos dirigentas, vargonininkas ir klavesinininkas, ansamblio „Cappella Mediterranea“ meno vadovas, Namiūro kamerinio choro dirigentas, Ženevos konservatorijos dėstytojas. Šio muzikos grando profesionalumą nesyk girdėjo ir regėjo Paryžiaus, Madrido, Amsterdamo, Ženevos, Buenos Airių, Monte Karlo operos teatrų žiūrovai.

„Šiame koncerte garsusis Ženevos muzikos grandas atliks dvylika skirtingų istorinių epochų improvizacijų. Retas šiandienos atlikėjas tai sugebėtų atlikti, ir tai yra ypatinga dovana Lietuvai“, – pabrėžė R. Dubinskaitė.

Sekmadienį festivalį užbaigs ansamblis „Canto Fiorito“, aktyviai veikiantis Lietuvoje nuo 2013-ųjų metų, koncertavęs ne tik Lietuvoje, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos paveldą pristatęs ir Norvegijoje, Austrijoje, Slovėnijoje. Koncerte skambės 5 atlikėjų ir barokinių pučiamųjų instrumentų, lydint vargonams, muzika, perteikianti XVII a. Lietuvos didikų dvaruose skambėjusią muzikos atmosferą.

---

„Šis festivalis turi labai daug potencialo, tikimės, kad jis taps tradiciniu, o Kretingoje labai suaktyvės kultūrinis gyvenimas. Infrastruktūros prasme Kretinga yra lengvai pasiekiama iš visų pusių – traukiniais, lėktuvais ir autobusais. Europoje yra daug pavyzdžių, kai nedideli miesteliai tampa traukos centrais dėl tam tikrų pasaulinio garso renginių“, – kalbėjo I Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio prodiuserė Renata Dubinskaitė.

---

Seniausi Lietuvoje išlikę veikiantys vargonai buvo sukurti nežinomo Kuršo ar Mažosios Lietuvos meistro dirbtuvėse XVII a. pabaigoje, apie 1680 m.

Instrumentą sudarė: 1 manualas, 8 registrai ir būgnas. Surasti vargonai buvo Gintališkės, Plungės r., bažnyčioje, kur stovėjo visiškai apleisti.

Manoma, kad ligi tol instrumentas stovėjo netolimame dvare, nes tai – saloninių, o ne bažnytinių vargonų tipas. Ant vargonų prospekto esantis įrašas –1744, tikėtina, žymi instrumento remonto datą. Dalis vamzdyno, oro skirstymo dėžė, mechanika išliko autentiški (išliko registro Trompet pėdos su liežuvėliais, vienas registro Principal vamzdis bei keletas medinių vamzdžių, oro skirstymo dėžė bei mechanika). Didžioji dalis vamzdyno atnaujinta 2004 m.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas