Ar pirksit brangesnius maisto produktus, kad paaukotumėt Maisto bankui?

– Svarbu žmogui žinoti, kam jis aukoja ir kam ta auka bus panaudota. Dabar, kiek žinau, „Maisto banko“ ir prekybininkų akcija bus kitokia – nebeprašys, kaip anksčiau, į parduotuvėje budinčių savanorių krepšelį įdėti kokių nors maisto produktų varguoliams, o nuo euru pabrangintų produktų ši organizacija į savo sąskaitą susirinks lėšų šaldytuvams bei kitai reikalingai įrangai atnaujinti.

– Kai tik vyksta akcijos, skirtos sušelpti varganiau gyvenančius senolius ar jaunas vaikus auginančias šeimas, jeigu tos akcijos skaidrios, – kodėl gi nepaaukoti? Aš ir anksčiau aukodavau tai „Maisto bankui“, tai maltiečiams. O ir dabar eurą už produktą, jeigu man jo iš tikrųjų reikės, brangiau sumokėsiu. Žinoma, kasdien taip negaliu išlaidauti – girdėjau, kad akcija vyks 10 savaičių.

– Aš nepritariu pasipinigavimams, nes nepasitikiu akcijas rengiančiomis organizacijomis. Piliečiais, tarp jų varguoliais, privalo pasirūpinti valstybė, o ne tokie pat vos galą su galu suduriantys geros širdies žmonės. Šeimoms, kurios gali dirbti ir užsidirbti, geriau sudaryti sąlygas – kitaip tariant, įduoti joms meškerę, o ne žuvį. Lietuvoje ir taip viskas brangu, dar brangiau tikrai nepirksiu.

– Gyvenu Tarvydų kaime. Kasmet rudenį pas mus atvyksta „Carito“ organizacijos atstovai ir prašo paaukoti daržovių. Ne tik mano šeima, bet ir kiti kaimo žmonės negaili nieko, ko užsiauginę daugiau, – nei obuolių, nei bulvių, nei burokėlių. Geras jausmas pasidalinti. Tokia jau esu – aukoju ir telefonu, kai įvairias akcijas rengia televizijos.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS