Pasitarime – kritikos pliūpsniai reformų kūrėjams

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko rajono mokyklų direktorių pasitarimas. Buvo išklausyti Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos, jo pavaduotojos Daivos Tranizienės, Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, Kretingos rajono švietimo centro direktorės Adelės Mazeliauskienės pranešimai. Švietimo bei Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymų pataisas pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Ligita Čeledinienė bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinė pedagogė Sandra Valantiejienė.

Vedėjas Antanas Sungaila (dešinėje) teigė, jog šiemet rajono Švietimo skyrius sąmoningai atsisakė tradicijos artėjant Rugsėjo 1-ajai suorganizuoti didelę pedagogų konferenciją, kaip būdavo anksčiau. „Šįkart vien tik ugdymo įstaigų direktorius pakvietėme į pasitarimą, kad su kiekvienu pasikalbėtume atviriau“, – sakė jis.

Mokykla ar perauklėjimo kolonija?

Viešnios kalbėjo apie smurto ir patyčių prevenciją. Pasak L. Čeledinienės, patyčias mokyklose patiria 31 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, daugėja patyčių virtualioje erdvėje. Pagal patyčių dažnį Lietuva yra 42-oje vietoje iš 44 šalių.

Įstatymo pataisose reglamentuota pranešimų apie patyčias ir smurtą tvarka, apibrėžta, kad draudžiamos patyčios mokinių prieš mokinius, švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius, mokinių prieš švietimo darbuotojus, švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus, mokinių tėvų prieš mokinius. Pasak ministerijos atstovės, 2015–2016 m. duomenimis, 46,3 proc. mokyklų neįgyvendino nė vienos smurto ir patyčių prevencinės programos, o nuo šio rugsėjo kiekviena švietimo įstaiga privalės sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje.

S. Valantiejienė pasidžiaugė, kad pagaliau Lietuva užaugo iki valstybės, kuri esą nors vienu aspektu pasivijo Europą, žengia koja kojon, įgyvendindama prevencines programas, ir net yra pirmoji, mokyklose padariusi jas privalomas.

„O ar ministerija skaičiavo, kiek papildomų valandų dirbs mokytojai, įgyvendinantys jas, kiek laiko direktoriai pildys ataskaitas, kaip apskritai bus tarifikuojamas šis darbas?“ – paklausė rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Laučiūtė ir išgirdo ministerijos atstovės atsakymą, kad galėtų būti apmokėta iš tų pačių 7 proc. Savivaldybės mokinio krepšelio rezervo lėšų, perrikiavus prioritetus. Komiteto pirmininkė teigė nesuprantanti, kodėl ankstesnius prioritetus reikėtų nubraukti ar nustumti į šoną – negi jie blogi?

Anot J. Laučiūtės, anksčiau buvo didžiuojamasi mokykla, kurioje geriausi mokinių pasiekimai, mažiausiai patyčių, vagysčių, peštynių. „O dabar didžiuosimės ta, kuri įgyvendina daugiausiai prevencinių programų, ir net Europoje esame pirmieji, jas padarę privalomomis? Ar yra kuo džiaugtis, jei Lietuvos mokyklos taps panašios į vaikų perauklėjimo kolonijas?“ – stebėjosi komiteto pirmininkė. Ji pripažino, jog mokyklose nebėra ramios atmosferos, kaip anksčiau, bet tai turėtų būti visų ugdymo įstaigų siekiamybė. „Įstatymo pataisose išplėstos dar ir pareigos prevencijos programose dalyvauti mokinių tėvams. O kaip dalyvaus anglijose, airijose esantis tėtis ar mama? Kaip atbėgs močiutė, kuriai sveikatos galbūt užtenka tik valgiui pagaminti ir pamaitinti Lietuvoje globoti paliktą anūką?“ – retoriškai klausė J. Laučiūtė. Jos nuomone, kuo daugiau ministerijose departamentų ir specialistų, tuo daugiau mokykloms atsiranda beprasmiškų nurodymų.

Pamirštas emocinis pasaulis

„Mokymo ir mokymosi pokyčiai šiandien. Ką galime nuveikti 2017–2018 mokslo metais?“ – šis Švietimo skyriaus klausimas, įrašytas kvietime į renginį ir tapęs šio ugdymo įstaigų vadovų pasitarimo leitmotyvu, rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkę taip pat intrigavo. „Turbūt kiekvienas jūsų ieškojote, o gal jau ir radote atsakymą? Aš jo taip pat norėčiau“, – kreipėsi ji į direktorius.

Švietimo ir mokslo ministerija ugdymo procesą šiemet papildė dėmesiu patyčioms ir vaiko lytiškumo ugdymu. „Kadangi esu dėsčiusi logiką, galiu pasakyti, kad šiuokart būtent jos ir pritrūko. Matyt, kažkam pasirodė, jog kuo toliau, tuo labiau vaikai vienas iš kito tyčiojasi, nes nepakankamai ugdomas jų lytiškumas“, – salę sujuokino J. Laučiūtė.

Jos įsitikinimu, daug svarbiau ir naudingiau būtų, jei ministerija atkreiptų dėmesį į skurstantį visuomenės, pirmiausia vaikų, emocinį pasaulį. Objektyvių priežasčių tam yra: Lietuvoje mažėja padorių šeimų, duodančių vaikams gerų emocijų impulsą. Vaikai per mažai skaito knygų, kurios kartų kartoms ugdė intelektą. Jokios technologijos niekada negalės pakeisti šilto žodžio, apkabinimo, švelnaus žvilgsnio.

„Tegul to nėra ministerijos nurodymuose ir potvarkiuose, bet aš tikiuosi, kad direktoriai ir mokytojai vis tiek skirs kuo daugiau dėmesio emociniam vaikų pasauliui, nes jaunajai kartai tai padės socializuotis ir integruotis į visuomenę“, – kalbėjo Švietimo komiteto pirmininkė. Ji priminė, ką dar svarbaus mokyklų bendruomenės turėtų nuveikti – ogi pasistengti, kad šie metai ugdytiniams taptų patys šventiškiausi, įdomiausi ir įsimintiniausi, nes mūsų valstybė užbaigs vieną ir pradės naują savo gyvavimo šimtmetį.

Pokyčiai neturint vizijos

Švietimo sistemos vizijos ir dėl modelio susitarimo valstybės mastu teigė pasigendantis ir rajono meras Juozas Mažeika. Jo teigimu, kiekvieni metai atneša nerimą, skleidžia neužtikrintumo jausmą, nėra stabilumo. Viso to priežastis – Lietuvoje trūksta pedagogikos kaip mokslo sampratos, nebėra asmenybių, galinčių strateginius švietimo dokumentus kurti įžvalgiai, kaip 1988 m. švietimo reformos pradininkė mokslų daktarė Meilė Lukšienė. Meras apgailestavo, kad dabartiniu metu apie švietimo sistemos problemas daugiau kalba žmonės, mažai ryšių turintys su ja, o ne specialistai. Be to, dabartinė švietimo sistema yra ir per daug politizuota.

„Keičiasi kadencijos, vyriausybės bei ministrai su savo komandom. Ar jie pasirengę reformas analizuoti, ar moka prognozuoti, kas toliau bus? Vieni mokslo metus trumpina, kiti ilgina, nauji, į valdžią atėję, gal „storinti“ sugalvos? Taip ir šokinėsim visą laiką nuo vienų nereikšmingų dalykų prie kitų?“ – retoriškai klausė meras. Ugdytinis mokykloje turįs įgyti ne tik mokslo žinių, bet būti paruoštas savarankiškam gyvenimui. Gaila, kad šiuolaikinis jaunimas dažnu atveju yra pažengęs į priekį gerokai sparčiau negu kai kurie jį ugdantys pedagogai, vis dar dirbantys pasenusiais metodais, neišmanantys naujausių informacinių technologijų. „Tokiu atveju norisi paklausti Švietimo ministerijos specialistų, ką jie veikia? Kodėl taip yra? Ar ministerija prisiima sau atsakomybę už prognozes, kaip laiku reaguoti į pokyčius?“ – kalbėjo J. Mažeika.

Išvardijo švietimo naujoves

Tačiau ne viską, ko tikėjosi, meras išgirdo ir iš mūsų rajono Švietimo skyriaus specialistų. Nebuvo atsakyta į jo klausimą, kas lemia nuo 2015 m. prastėjančius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus. Brandos egzaminų analizę pateikusi Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Tranizienė konstatavo tik patį faktą: dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai, lyginant su praėjusiais metais, suprastėjo 5,6 proc., o matematikos – 7,4 proc.

Praėjusių metų rugsėjo 1 d. duomenimis, rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 327 abiturientai. Fizikos bei matematikos valstybinių egzaminų rezultatai aukštesni negu šalies vidurkis, tačiau lietuvių kalbos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos – žemesni, o chemijos ir biologijos atitinka šalies vidurkius. Miesto ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų skirtumai mažesni negu vidutiniškai šalyje, merginų geresni rašymo gebėjimai, o vaikinų – gamtos mokslų srityje.

Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila kalbėjo apie 2017 m. švietimo programos veiklos kryptis, mokinių skaičiaus kaitą rajone, sakė, kad strateginis Lietuvos švietimo siekis yra kuo profesionalesni mokytojai. Jis akcentavo ir pagrindines švietimo naujoves – nuo šio rugsėjo 1-osios I–X klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas; vyresniųjų klasių moksleiviams įvedama šalies gynybai skirta pasirenkamoji nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa; stiprinamas medijų ir informacinio raštingumo ugdymas, o finansinio raštingumo temos įvedamos į atnaujinamą ugdymo turinį; nuo rugsėjo 1-osios neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius. Šiemet abiturientai jau galės rinktis brandos darbą; daugiau dėmesio bus skiriama pagalbai mokiniui; mokyklas pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės I–VIII klasių mokiniams; penktokams bus dalinami maži programuojami kompiuteriai „Micro:bit“.

Investuos daugiau

Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, patikslintame šių metų biudžete švietimui patvirtinta 15,9 mln. Eur asignavimų, jie yra 1,8 proc. didesni negu 2016-aisiais. Mokinio krepšelis planuojamas 226,6 tūkst. Eur didesnis negu pernai, vienam sutartiniam mokiniui jis patvirtintas 1 tūkst. 59 Eur arba 45 Eur didesnis negu 2016-aisiais.

Direktorius kalbėjo apie ugdymo įstaigose reikalingus atlikti, atliekamus arba jau atliktus remonto darbus bei tęstinius investicinius projektus. Salantų gimnazijai rekonstruoti šiemet skirta 330 tūkst. Eur, Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kapitaliniam remontui – 415 tūkst. Eur, pagal švietimo įstaigų modernizavimo programą Marijos Tiškevičiūtės mokyklai – 80 tūkst. Eur.

Išmaniąją šildymo valdymo informacinę sistemą turinti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija per metus sutaupė apie 58,5 tūkst. KWh, arba 3,4 tūkst. Eur. Šiemet tokią sistemą rekomenduojama įdiegti daugiausiai šilumos suvartojančiose Darbėnų gimnazijoje, Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje ir Simono Daukanto progimnazijoje. Investicijos šių ugdymo įstaigų pastatuose šilumos suvartojimą leistų sumažinti 10–25 proc. Šie darbai iš biudžeto pareikalautų 5 tūkst. 200 Eur.

Ugdymo įstaigų vadovams, Švietimo skyriaus specialistams V. Domarkas nurodė racionaliai naudoti aplinkos lėšas ir jas nukreipti ugdymo kokybei gerinti, dėmesį sutelkti į mokinių akademinių pasiekimų gerinimą. Direktorius taip pat užsiminė žadantis atsižvelgti į kai kurių vadovų prašymą įsteigti viešųjų pirkimų specialisto pareigybes. „Svarstytina galimybė vieną pareigybę įsteigti Savivaldybėje. Specialistas rūpintųsi visų biudžetinių įstaigų viešaisiais pirkimais“, – sakė jis.

Rugsėjo 1-osios šventės proga Seimo nario Antano Vinkaus vardu pedagogai buvo pakviesti į sekmadienį Palangos gintaro muziejuje įvyksiantį primadonos Astos Krikščiūnaitės bei jos mokinių koncertą.

Rugpjūčio 25 d. duomenimis, rajono ugdymo įstaigose trūksta 18 mokytojų. Vidutinis rajone dirbančių pedagogų amžius – 48 metai.

• Rašyti komentarą (3)