Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Festivalio „Skambantis miestas“ įvaizdį kūrė ir Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų ansamblis.

Kretingos meno mokyklos mokiniai bei jų mokytojai mūsų miesto bei Lietuvos vardą garsino Vokietijos Brandenburgo žemės meno mokyklų festivalyje, kuris buvo surengtas Liukenvaldės mieste. Į šį festivalį kretingiškius pakvietė mokyklos partnerė Blankėnfeldės-Malow miesto meno mokykla, su kuria mūsiškius sieja 10 metų draugystė.

Festivalyje Kretingos meno mokyklai atstovavo mušamųjų instrumentų ansamblis, vadovaujamas Viačeslavo Krasnopiorovo, vaikų šokių studijos „Ratilėlis“ jaunių grupės šokėjai, vadovaujami Simonos Kutkevičienės ir Astos Paulauskienės, su jais bendrą programą parengęs tautinių instrumentų orkestras (vadovai Donatas Merkelis ir Danutė Černienė) bei projekto vadovė dailės mokytoja Rūta Šulskienė.

Apie 35 tūkst. gyventojų turintis Liukenvaldės miestas festivaliui „Skambantis miestas“, kuris organizuojamas kas dvejus metus vis kitame Brandenburgo žemės mieste, buvo parengęs 10 įvairaus dydžio scenų – jose skambėjo skirtingo pobūdžio muzika, – pop, miuziklo, operos, džiazo, buvo rodoma daugybė spektaklių, vyko akrobatikos pasirodymai, veikė kūrybinės dirbtuvės, dailės užsiėmimai. Visas festivalio šurmulys ir kūrė „Skambančio miesto“ įvaizdį, kurį atspindėjo į festivalį susirinkusios Brandenburgo žemės meno mokyklos.

„Vokietijos meno mokyklų ugdymo programos yra kitokios, jeigu palygintume su mūsiškėmis – jos apima daugybę meno sričių, jomis stengiamasi užimti ir vaikus, ir suaugusius, – todėl festivalyje matėme ir cirko elementų, ir suaugusių pasirodymų, kurie persipynė su vaikų, jaunuolių kolektyvais. Vokietijos meno mokyklų programos yra labiau skirtos saviraiškai, nepriklausomai nuo amžiaus, kai mes labiau siekiame rezultato ir tam išsikeliame aukštą kartelę“, – pastebėjo projekto vadovė R. Šulskienė.

Bendrą programą parengę šokių studijos „Ratilėlis“ jaunieji šokėjai bei tautinių instrumentų orkestras iš kitų festivalio dalyvių išsiskyrė tautiškumu – jo, švaraus ir gryno, mūsiškiai pasigedo per kitų kolektyvų pasirodymus.

Mūsiškiai atlikėjai festivalio scenose surengė po 3 pasirodymus, ir iš klausytojų, žiūrovų bei projekto partnerių sulaukė gerų atsiliepimų už profesionalumą, kūrinių parinkimą, instrumentų įvairovę, gebėjimą jais groti, švarią tautinę muziką. „Atrodė, kad mūsų vaikai pasijuto tikromis žvaigždėmis – tiek mažai festivalyje bebuvo tikro tautinio kostiumo, tikro tautinio šokio“, – pastebėjo mokytoja A. Paulauskienė, o kolega V. Krasnopiorovas akcentavo, kad jo auklėtiniams buvo be galo smagu pamatyti bei paklausyti, kaip mušamaisiais groja Vokietijos atlikėjai, į kokius galingus kolektyvus jie sueina, o pabūti tarp tokių – tai ir didžiulė patirtis, be to, groti festivalio scenoje – tai motyvacija groti dar geriau bei imtis naujų projektų. Šokėjams festivalis taip pat buvo nemenkas išbandymas: anot mokytojos S. Kutkevičienės, tai buvusi pirmoji jų kelionė, o repetuoti festivalio scenose nebuvę jokių galimybių – vaikams teko išsisukti iš situacijos, klausant tik mokytojų nurodymų žodžiu. „Viskas pavyko kuo puikiausiai, ir moderatoriai stebėjosi lietuvaičių disciplina, susiklausymu. Nėra ko stebėtis – mūsų mokykloje vaikas ir yra ugdomas bei rengiamas scenai,“ – pastebėjo D. Černienė.

Festivalyje dalyviai sulaukė didelio dėmesio: scenarijus parengtas taip, kad būtinai pristatoma mokykla, kolektyvas, instrumentai, kuriais bus grojama. Buvo, kas atėjo pasiklausyti ir pasižiūrėti būtent lietuvaičių pasirodymo, mūsiškius netgi sustabdydavo gatvėje, kad susižinotų, kada rengiamas jų koncertas. Apskritai, pastebėjo mokytojai, festivalis išsiskyrė ne tik profesionalumu, bet ir išprususiu klausytoju, žiūrovu, žinančiu, kad festivalis – tai ne šou programa.

Ar įmanomas toks festivalis pas mus? Kretingos meno mokyklos pedagogai, lydėję vaikus į Vokietiją, vieningai sutarė, jog teoriškai – taip, tačiau vargu ar pas mus pavyktų surasti tiek rėmėjų, vargu ar atsirastų tiek lėšų, kad būtų galima surengti tokio aukšto lygio festivalį. „Palyginimas ne mūsų naudai vien jau kalbant apie muzikinę aparatūrą. Kai kiekvienoje festivalio scenoje sudėtas 4-5 tūkst. eurų kainuojantis būgnų komplektas, kai įrengtas sandėlis instrumentams susidėti, kai matai, kaip dirba profesionalai, kai pajauti, kokio aukšto lygio renginio organizacija, puikiai susivoki, jog pas mus reikia nemažai laiko tokiai gerovei sukurti“, – teigė V. Krasnopiorovas.

Patyrę gerų įspūdžių, parsivežę naujų idėjų, Kretingos meno mokyklos pedagogai bei jų auklėtiniai po dvejų metų tikisi vėl sulaukti kvietimo į tokį festivalį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas