Senąjį grindinį – į kelininkų aikštelę

Renovuojant Žemaitės alėją – skutant jos senąją dangą, maždaug 40 cm gylyje, darbus atliekančios Telšių bendrovės „Žemaitijos keliai“ statybininkai aptinka tašytų senojo grindinio akmenų. Akmenys yra vežami ir sandėliuojami Kretingos kelių tarnybos teritorijoje.

Gali būti, kad pagrindinės Kretingos miesto gatvės buvo grindžiamos Dimitravo priverčiamųjų darbų stovykloje politinių kalinių suskaldytais akmenimis.

Aptinka apvalius ir tašytus akmenis

Bendrovės „Žemaitijos keliai“ projekto vadovė Angelija Rupeikaitė paaiškino, jog senojo grindinio akmenų jie aptinka skirtingose renovuojamo kelio atkarpose: „Ten, kur jau anksčiau buvo kasinėta, vedant komunikacijas ar įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, akmenų nebebuvo. O atskirose vietose jie – visokių formų, apvalūs ir kvadratiniai, slypi po žeme“, – tvirtino ji.

Jos žodžiais, atkasę akmenis, statybininkai juos krauna į krūvą, surašo aktus ir išveža į valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kretingos kelių tarnybos aikštelę, Vytauto gatvėje.

A. Rupeikaitė sakė, jog ligi ligoninės jau išrausta viena Žemaitijos alėjos pusė, pradėta kasti nuo naujosios „Maximos“: „Kai užbaigsime ardyti, ta pati pusė bus renovuojama. Kai įrengsime tą pusę, ardysime kitą.

Negaliu pasakyti, kada užbaigsime visus darbus, nes iškyla problema dėl komunikacijų. Jei trasa eitų plynais laukais, darbai vyktų greičiau, o čia – tankiai apgyvendinta miesto vieta“, – tvirtino projekto vadovė.

Šiandieną 80 metų senumo tašyti akmenys nebelaikomi istoriniu paveldu ir kaip statybinis laužas pilami į kelininkų aikštelę.

Paveldą naudos statyboms

Už Žemaitės alėjos renovaciją atsakingas Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotojas Rimvydas Šakinis patikino, jog visa važiuojamoji kelio dalis ir tai, kas slypi po juo – ardomo asfalto drožlės, akmenys, gruntas – yra „Klaipėdos regiono kelių“ nuosavybė.

„Kiekvienas sluoksnis yra apskaitytas, o kur kelininkai padės akmenis, sunku pasakyti. Važiuojamoji Vilniaus gatvės dalis taip pat yra regiono kelias, galbūt bus nuspręsta senoviniais akmenimis išgrįsti įvažiavimą į bažnyčios aikštelę“, – svarstė R. Šakinis.

Kretingos kelių tarnybos viršininką pavaduojantis Vidas Bartkevičius patikino, jog grindinį naudos savo reikmėms: „Tvirtinsime kelkraščius, įrengiant greičio mažinimo kalnelius, taip pat naudosime įrengiant žiedines sankryžas ir panašiai“.

Jo žodžiais, iš Žemaitės alėjos dar tėra suvežta maždaug ketvirtadalis – apie 180 kub. m – senojo grindinio akmenų.

O paklaustas, ar, renovuojant Vilniaus gatvę, planuojama bent atskiras jos atkarpas ar pakraščius, išsaugant senosios Kretingos paveldą, išgrįsti prieškario laikų grindiniu, kaip yra renovuota Darbėnų turgaus aikštė, V. Bartkevičius atsakė: „Galbūt Kelių direkcija susitars ir perleis dalį akmenų Savivaldybei“.

Grįsta prieš 80 metų

„Prisimenu, kai griovė grindinį ir klojo asfaltą, kelininkai vietomis iškėlė senuosius akmenis, o vietomis juos laidojo. Niekas tada tų akmenų nevertino, visi kuo greičiau norėjo asfalto, nes jau buvo nusibodę dardėti per akmenis. Juk Kretingos pavadinimas ir yra kilęs nuo žodžio kretėti“, – kalbėjo sovietmečiu Statybų skyriaus techninės priežiūros inžinieriumi dirbęs kretingiškis Antanas Miklovas.

Jis prisiminė, kad akmenys buvo tašyti iš abiejų pusių, tarsi plytelės, ir mano, kad jie buvę atgabenti iš Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklos.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, grįsti Kretingos gatves nuo 1936 m. į Kretingą buvo pakviesti iš Zarasų kilę trys broliai Boronovai – Izidorius, Andrejus ir Anatolijus. Jie vadovavo 1937 m. grindžiant dabartinę Vilniaus gatvę, o 1939-aisias – Žemaitės alėją, kuri tuomet vadinosi Šaulių alėja. „Miestiečiai gatvėms tvarkyti rinko mokesčius, akmenys buvo miesto turtas. Kelininkai turėtų įsirodyti, kad tai – jų nuosavybė. Jeigu akmenys bus panaudoti mūsų miesto poreikiams, nieko nesakau, bet regionui jie nepriklauso“, – įsitikinęs J. Kanarskas.

• Rašyti komentarą (11)